Santrauka
Kartais ateina į galvą mintis, kad nesiremdamas į rašiusiųjų iki tavęs išmintį esi labai silpnas, menkas, neapsiginantis savęs ir kitų neginantis, suklaidinantis skaitančiuosius, gal net vedantis juos į mažesnį ar didesnį paklydimą žmogus. Tegul šį kartą nebus eilėraščio, naujo žodžio, bet daug didesnės asmenybės mintys ir iš jų išplaukiantis mano moralas, nors didaktikos labai nemėgstu, nes tikiu, kad ja mažai ką gali pasiekti.
