Manim kalbėkite danguos, balti žvaigždynai,
manim krantuos rašyk, sūri žalia banga,
girdžiu, kaip melstis vėjy lietūs ima,
kaip klaupiasi ir kyla saulėj gyvata.

Regi, ir aš klaupiuos ir kylu,
meldžiuos, žodžius dėliodamas savus,
ir dvelktelėjus iš aukštai tarsi šventu kodylu,
gyvybės giesmę aš žieduos it kūdikį randu.

Štai krykščia ji iš džiaugsmo, štai pravirksta,
ir aš su ja kartu juokiuos, verkiu,
kai krinta man į glėbį Kronas laikas,
kai man atrodo — amžinas giesmėj esu.