Santrauka
Apie (ne)sunkias slogučio akimirkas. Aliejinėj drobėj žaliaakė persona, sklidinomis ašarų akimis nerianti vilties tinklą; greta lysvelė jazminų, nederanti prie šalia plytinčio plento; balandžių pulkelis ir keletas nelaimėlių sraigių.
Santrauka
Esu skaičiusi, kad Jis visada esmę pasako pradžioje, o Ji – pabaigoje. Pagal tai ir parašyta ši mini dramos ištrauka.
Santrauka
Apie tinginio svajones. Nevaikiškas žmogus vaikiškai apsikabinęs pliušinį meškiną žiūri pro langą; apačioj zuja gatvė; galvoj gimsta įvairūs įkyrūs vaizdai.
Santrauka
Apie norus ir išgales.
Aliejinėj drobėj prabangioj palatoj gulintis žmogus vėpso į lubas, šalia zuja jaunutė seselė, netoliese ant stalo šviečia kitam ligoniui skirti triufeliai.
Santrauka
Apie godžią meilę pinigams. Aliejinėj drobėj graži išsipuošusi moteris besivelkanti paltą, prieky ir už jos driekias molio gatvelė su vitrinomis, šalia paslaugus džentelmenas palaiko jai draugiją.
Santrauka
Apie gyvenimo randus. Aliejinėj drobėj kuosa ant apdegintos pušies, kapinės, žavi praeivė ir tolimoj boluojanti menama Vaca Muerta plynaukštė.
Santrauka
Apie pavydą. Aliejinėj drobėj - jūra, joje sodas ir kūrėjas, palinkęs prie paminklo. Už jo sklendžia angelas.
Santrauka
Tiesiog apie beprotišką norą perskaityti knygą pernakt.
Santrauka
Jei esi didelis ir turi kuoką, nevisuomet jos rodymas parodo didesnę išmintį.
Santrauka
Skiriu savo didžiai brangiam, kad ir kiek turėtų ydų, draugui Vilniui.
