Santrauka:
Apie (ne)sunkias slogučio akimirkas. Aliejinėj drobėj žaliaakė persona, sklidinomis ašarų akimis nerianti vilties tinklą; greta lysvelė jazminų, nederanti prie šalia plytinčio plento; balandžių pulkelis ir keletas nelaimėlių sraigių.
Mano karveliai nenešioja laiškų,
Burkuoja ir gaudo sraiges ant betono.
Mano jazminai - pipirkvapiai, troškūs,
Net ir nelaistant stato tvirtoves.
Gaila, bet saulės zuikučiai
Nuo jokio MANO nešokinėja,
Tik slepias veidrodžio šukėj -
Spingsulio valtelės - akies dubury...
Vis narstau Jiems tinklą -
Žvejosiu. Norėčiau įsmeigt
Baltos vėliavos kotą
Balandžiams lysvelėj prieš nosį.
Gal nebeliktų Takeši tvirtovių,
Sūpuotųs žalios valtelės
Mėlyno juoko gilybėse -
La - dundesiu oštų ramybė -
Nors kart pripažintu ir saldžiu.
Ko žuvelės nekimba į tinklą?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-04-01 07:05:51
...matyt, labai jau nori visiems žvejams įtikt... ;-) patiko