Santrauka:
Apie norus ir išgales.
Aliejinėj drobėj prabangioj palatoj gulintis žmogus vėpso į lubas, šalia zuja jaunutė seselė, netoliese ant stalo šviečia kitam ligoniui skirti triufeliai.
Tartiufo triufeliai
Ant stalo. Musės -
Vaikau zysles ranka -
Fasadine lenta.
Lengvutis kosulio akordas
Šypsenom suvilgo garbanas.
Švirkštu ji įneša gyvybę -
Užtvanką nuodų sulos tekėjimui.
Kadaise smuiką Stradivarijaus
Paskolinau Pavydui - broliui
Karkasų byrančios kreidos, -
Šįkart veide - tik balinta kava.
Už skolą pieno ir bandelių -
Kaip Do. Dovaną akimirksniu -
Lubų debesyse Madonna
Duris rakina paskutinėms ydoms -
Kažkas šalia kvėpuoja elektra.
Kodėl liga vaškuotos lūpos teprabyla?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-03-25 13:14:26
Nėra lengvas iš pirmo karto priimti. Mintis slypi giliai... ne nuobodus, tačiau gal truputį (bent jau mane) veikia slogiai. Jei Autorė to norėjo, Jai pavyko... ta prasme, įvesdus žodžius, kaip "musės", "švirkštas", bei kitus asociatyviai nemaloniai veikiančius įvaizdžius- sukeliamos aštrios emocijos... Surišus visa tai su pavadinimu "dovana'- platus spektras pamąstymui... Mano supratimus, vykęs darbas. Įtaigu... perpratus, žvilgsnio kampą.
Anonimas
Sukurta: 2008-03-17 11:28:01
Sunku kažką komentuoti, bet partaukia.