Santrauka:
Jei esi didelis ir turi kuoką, nevisuomet jos rodymas parodo didesnę išmintį.
Gyvos tošies švilpukas
Skrandyje vieversiu čirška.
Vaiko su šluota žiežula -
Kaulų tarpuvarčiuos
Piktžolių miškas.
Savo straksėjimo gūdžią baladę
Nesamam angelui dvidančiu kodu
Per senio apuoko smiltpelių paštą
Prašo parduoti sielos kruopelę
Menkas kiškelis -
Žiemą ne baltą baltai dažytas,
Atjautos ir malonės sakais nekramtytas.
Pone Vasari, melskit parklupęs
Ne Nepažįstamosios pašvaistės rūko,
O mažiems padarėliams didžiųjų
Supratingumo - kopūstų sosto.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-03-01 23:21:02
Aš to ir norėjau. Ačiū, Barabai, patvirtinot, kad pavyko. Po vaikiško naivumo kauke pakišti rimtus ir skaudžius egzistencinius-filosofinius dalykus. Visuomenės ydas. Pasaulio netobulumą. Gamtos-civilizacijos priešpriešą ir kt.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-02-26 14:22:15
Vaikiškunaivumu dvelkiantis:)
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-02-10 20:15:33
Anna Bradda, velykinį margutį Jums tikrai galiu prižadėti :) Kai rašiau, žinojau pati 2,5 šio kūrinuko interpretavimo versijas, kurias ir gryninau... O jūs pateikėt dar vieną. Šaunu!
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-02-09 14:56:30
šaunu /konkursai tik į naudą/ :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-02-07 14:46:49
...tikrai labai įdomus...
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2008-02-07 14:31:46
Įdomus, bet man pasirodė truputį „užgrūstas" žodžiais.