Albinosė kuosa ant apdegintos pušies.
Po lašelio viskio
Prometėju būsiu -
Antkapy.


Pažadėjo gerą dieną
Liuoksinti tolyn praeivė -
Mi. Mykiu, palauk, -
Pirštai šerkšno rašalu dažyti.

Tu jauna ir nemirtinga.
Vieniša žolė gyva,
Įsiraizgius tarp  Vaca Muerta
Debesų lapijos.

Aš tavy buvau...
Kažkada, bet nenorėjau.
Šiandien sielą atiduočiau,
Jei sugrotum melodiją -

Karštu šokoladu
Išlydančią sunaudotą kūną -
Mano siela pragystų kuosa

Kitiems prometėjams.
Juk diena ištrykštų amžinybe?!