Mi-Mirtis
Albinosė kuosa ant apdegintos pušies.
Po lašelio viskio
Prometėju būsiu -
Antkapy.
Pažadėjo gerą dieną
Liuoksinti tolyn praeivė -
Mi. Mykiu, palauk, -
Pirštai šerkšno rašalu dažyti.
Tu jauna ir nemirtinga.
Vieniša žolė gyva,
Įsiraizgius tarp Vaca Muerta
Debesų lapijos.
Aš tavy buvau...
Kažkada, bet nenorėjau.
Šiandien sielą atiduočiau,
Jei sugrotum melodiją -
Karštu šokoladu
Išlydančią sunaudotą kūną -
Mano siela pragystų kuosa
Kitiems prometėjams.
Juk diena ištrykštų amžinybe?!