Santrauka:
...prisiminiau bėgimą, tą nė su kuo nesulyginamą palaimą, kai kojos ritmingai perstatinėjamos viena kryptimi, tik į priekį, krūtinę užgulęs lyg koks kalnas, nėra kuo kvėpuoti, o galvoje tuščia, tartum skersvėjis būtų viską išpūtęs, ir ta akimirkos trukmės bėgimo fazė, kai nesieki kojomis žemės, tas trumputis skrydžio pojūtis, atperkantis viską, skrydis - atrama - skrydis - atrama - vėl skrydis lyg amžinybės nuojauta...