Netyčia akis užkliuvo už naujam sezonui paruošto LTV filmų anonso... Net kiek suabejojau, ar tai tikrai LTV... Absoliutus "atstojus". Kraupiai neįtikėtino silpnaprotizmo kratinys iš perputojusio Holivudo beskonizmo katilo.

Man vis labiau aiškėja pergalių principas: tas, kas apsirūpina zakristijono arba sargo vieta statomoje katedroje, jau nugalėtas. Bet tas, kas puoselėja svajonę pastatyti katedrą, yra nugalėtojas. Pergalė - meilės vaisius. Vien meilė regi dar nepradėtos skulptūros kontūrus. Vien meilė valdo kūrėjo ranką. Protas vertas tiek, kiek jis tarnauja meilei.

Antoine De Saint-Exupery, "Karo lakūnas".

Katapultacija.

Kai jis numirė, jam pastatė paminklą. Kapuose.

Vakar iškrito pirmasis sniegas. Ačiū.

Platonas Sokrato lūpomis „Valstybės“ septintoje knygoje Olos metaforoje sako: „ yra dvi regėjimo susilpnėjimo priežastys ir du silpnėjimo būdai: kai pereinama arba iš šviesos į tamsą, arba iš tamsos į šviesą. Tas pat atsitinka ir sielai. Kai pamatysi kurią nors sielą silpnai reginčią ir neįstengiančią aiškiai skirti objektų, užuot neapgalvotai juokęsis, išsiaiškink, ar ji atėjo iš šviesesnio gyvenimo ir apžilpo tamsoje, nes dar nespėjo prie jos priprasti, ar, iš visiško nežinojimo patekusi į ryškesnę šviesą, buvo apakinta per daug ryškios šviesos. Pastaruoju atveju tu ją laikyk laimingą dėl jos padėties ir gyvenimo, o pirmuoju atveju – pasigailėk, ir jeigu vis dėlto norėsi iš sielos pasijuokti, pajuoka bus mažiau netinkama, kai juoksiesi iš sielos, kuri nusileido iš aukštybių“.

Platono „Valstybės“ VI knygos 4-a išnaša:

Aristotelis žodžius, kad „išminčiai nuolat kiūto prie turtuolių durų“ priskyrė poetui Simonidui. Diogenas Laertijas pasakoja, kad į Sirakūzų tirono Dionisijo klausimą, kodėl filosofai einą prie turtuolių durų, o ne turtuoliai – prie filosofų durų, filosofas Aristipas atsakęs: „Todėl, kad vieni žino, ko jiems reikia, o kiti – ne“ („Filosofų gyvenimai“, II, 8, 69).

Logiškai mąstant, mirčiai labiausiai tiktų rudens metas, bet ji nėra tokia primityvi ir tiesmukiška, ji nepaiso sezoniškumų - ima ir aprengia tave pavasarį.

„Jei rūkymas būtų neatskiriama žmogaus dalis, tai Kūrėjas žmogų būtų sukūręs su cigaru dantyse“, - pamąstė užkietėjęs rūkorius ir iš karto metė rūkyti.

"Kur prasideda vergija, kur ji baigiasi, kur prasideda visuotinybė, kur ji baigiasi? O žmogaus teisės, kur jos prasideda? Nes aš žinau šventovės teises, kurios yra akmenų prasmė, ir valstybės teises, kurios yra žmonių prasmė, ir eilėraščio teises, kurios yra žodžių prasmė. Bet aš visiškai nepripažįstu nei akmenų teisių, nukreiptų prieš šventovę, nei žodžių teisių - prieš eilėraštį, nei žmogaus teisių - prieš valstybę."

Iš Antoine De Saint-Exupery testamento "CITADELĖ".