Banalios ir paprastos eiles sau apie rasyk.lt
2006-12-27 21:34
Aš supratau, šam saite galima rašyti,
pamiršus paprastumą ir jausmus,
čia nuoširdumo nieks neskaičiuja
už jį čia ištrina visas eiles...

Čia sąlyga yra viena tokia
turi išsižadėti vardo, pašto,
ir pasidengt lyg stora skūra
nauju nežinomu slapyvardžiu.

Čia kuriama, nepaisan logikos,
nužudant mintį ir save, ar motiną
paskleidžian visišką absurdą,
čia forma daug svarbiau už turinį.

Rašyk, nusišnekėk, nusigalvok,
kentėdamas, žudydamas prajuokink
Jei taves nesupras, žinok, įvertis,
bet ar bus nuo to geriau - aš nemanau.

O jei pradėjai rašysi nuoširdžai ir banaliai

Prisieki kurti, kai niekas nebeleis rašyti
aplinkui vertins nesuprantamas eiles
atungs kompiuterį, išmes iš saito,
norės, kad tu pamirštumei raides.

Dar prieš rašydamas, truputį pagalvok,
ką nori pasakyti ir kam skiri eiles,
o jau rašydamas paslepk mintis ir širdį
bejausmiams nepasiekiamoj kertėj.

O visų svarbiausi turėki TĄ, kam tu rašai,
kas tave supranta ir be žodžių
klaidose ižvelgia gilias mintis
ir laimina Tave toliau Rašyti :)

moterimi nepabuvęs , josios nesuprasi :)
2007-01-25 18:33
...
Norėčiau, kad nupieštum dangų
šiltomis vasaros spalvomis
tada ir debesys kitokie būtų
ir nuotaiką pakeltų mūsų ...

Kažko aš nežinau, deja, ne savo noru,
Kažko man nesakai paišydama man
rudeninio dangaus kasdieninį vaizdą,
kurį matau ir maudausi jame šią žiemą

Žinau ne debesys juk Tave slegia
O mintys, kurias bandau aš įskaityti
Bet vis nemoku, nes to neišmokei
Išmokiusi mane manas raides rašyti

Todel dabar prašau išmokyk
Tave išgirsti ir klausytis tyliai,
Prašau kol dar aš mokausi eiliuoti
Išmokyki į moterį įsiklausyti ir suprasti

Tik nesakyk:
Kad moterimi nepabuvęs , josios nesuprasi :)

aš nekenčiu mirties
2007-01-14 22:13 (rasyk.lt)

Prašau negarbinkit mirties (ir skausmo)

Atliekant pareiga man teko
Naujagimį atjungi nuo gyvenimo
Ir patikeki, romantikos tame
nebuvo daug ... kaip ašarų

Nuo tol aš nekenčiu mirties
Ir neberašau jai posmų
Ar rizikuodamas į veidą jai šaipaus
Ir garbinu gyvenimą ir meilę

Žinau, jei reanimacijon pateksiu
kuris mygtas jungia širdį su gyvenimu
kuris atjungia plaučius nuo kvėpavimo
Išsijungsiu ir toliau gyvensiu eilėse

Tik leiskit man dar kurti ...

5(7) Blokuoju save "Padėka lygininkams"

Štaui baigiu gyvenimo (eilėraščių) ciklą,
Prieš kalėdas vos spėjęs ateit.
Iki vėlykų gavau kritikos krikštą,
Dar nespėjęs eilėmis suklykt...

Atsidūriau net ne tvartely,
O kvadratinėj smėlio dėžėj.
Keturiais kuolais apkaišytoj
Kur, nuo gyvenimo slepias karaliai keli.

Lietuvoj mūsų tiek maža begimsta,
Tiek maža nori pradėti rašyt,
O šie Pagalviniai atima kančią,
Kurią išjauti, kad galėtumei kurti...

Rasykų dėžėj smėlis įšąla į grumstą
Jūs negirdit, kaip jie dungsi į dangtį,
Nes gyvus naujokus bandot užkasti,
Palaidoti juos giliai užmirštam sąsiuviny..

Smėlio dėžėj išsikasėt vilkduobę,
Pridengėt lygiais keliais ir saule.
Viliojot mane, kad paskatinsit kurti,
Apkasai juk vilkduobe tampa patiems.

Dėkoju:
Marionečių nervų tampytojui Lėlininkui,
Akmenuotai...,
Veidrodžiui...,
Avokadui...,
Infantilui...
Ir kitiems svieto lygininkams
(čia praleidžiu komentaras jų komentaram):

Dėkingas, kad neleidžat, kaip noriu rašyt.

Kažkieno iškreiptuse jausmuose
Pasirodžiau nepatyręs ir silpnas,
Patikėkit - nekaltas, jei serga sarkoma
Poezija atplėšta nuo gyvenimo isčių.

Štai tokie jūsų nesąmonių lygiai.
Tik naivūs tikis įveikti juos patys.
Neišgirdo, prie manes nepriėjo išminčiai
Tad einu, kaip pasiūlėt, pats ieškot išminties

Kitas eileraštis bus skirtas trims išminčiams

Nevandenį "rašykai" užblokavo...
Jiems jis numirė tada jau,
O mane paskatino skydamas:
"Dabar blokuos tavas eiles..."

Pavargau nuo jausmų vertinimų...
nuo apsurdo - gyvenimo portaluose.
Daryk, kaip nori, bet vis tiek rašyk
juk nieks negali užblokuot minties ...

O gal geriau save, pats užblokuok?
Bet taip, kad liktų tavo eilės
Tada aš netikėjau, kad pripažinimas ateina
Kažkam išeinant amžinybėn ...

BLOKUOJU SAVE 7 EILĖRAŠČIAI

Blokuoju save
2007-02-04 14:36
1(7) Blokuoju save

Blokuoju save ir savo eiles
Tave kviečiu tai daryt
Man liko septyni eilėraščiai -
pakankamai laiko išnykt...

Prisigraibęs kuolų
išdidus išnykstu
tikiu, aš dar liksiu
kažkur tavoj atminty...

Mano eileraščių prasmę
tu jau turėjai širdy
dabar išbandysi pati
gyvenimu ir sava patirtim...

Ne eilėraščiai buvo banalūs
tai gyvenimas jiems banalus.
Man jis krėsdavo pokštus
likdavo žaizdos eiliuotos širdy...


swajoklis
"tave kviečiu tai padaryti"
- čia tipo man... gerai ,
gerai išeisiu ir negrįšiu
žydės vasilkos mėlinai,
bet aš jų nematysiu.:)

2007-02-05 21:47

Apgavyste
eiles gal ir gali tu užblokuoti
ir išnykt iš šito saito viltimi
tik sėklą maištingumo mūsyse pasėjęs
kuri išaugs medžiu dorybės
prašau tik neištrinki savo vardo
nors ir nematomai baltam lape
tu kiekvieną kart mus mokei
rašyt širdim nors ir nematomai
ir tik pasirašyt jausmais pilnatvės


2(7) blokuoju save „Ruletė“
2006-02-05

Liko šeši paprastučiai eilėraščiai.
Tiek, kiek - lygių ir šovinių revolveryje.
Nemėgtu lošt, tačiau, pasiūlėte taisykles,
Nors nenorėdamas, pasiūlymą jau priėmiau.

Tikroj ruletėj, pats lošėjas suka būgną
Ir šauna sau į smilkinį. Gal - išgyvens?
O jūs užsitaisėte kuolais bevardžiais
Ir laikote įrėmę į pakaušį vamzdį.

Nekritikuojat - nežvelgiate tiesiai į akis
Užsimerkiat spausdami, žinot - neprašausit,
Visi juk šoviniai graverio įdėti į vietas,
Tik, gaila, marškinius apsitaškyti galit.

Iššaunat. Šiek tiek pasmirsta - nejazminais,
Kulkos vėl nepramuša žemaitiškos makaulės.
Bėda - iš žodžių beprasmiai komentarai byra
į kompiuterinę atmintį - pakeitusą jums sąžinę.


(Štai paskutinį kartą pagalvoju -
nežels ten dobilėlis penkialapis.
Bet penktas eilėraštis bus.
Rytoj - tokiu pačiu laiku... :)


3 (7) blokuoju save “Tiesiau penkis…”
2007-02-06

Būdamas be lygio “tiesiau penkis”
Maniau, Jūs lygį tą jau užsitarnavote
(ir nepavydit pažangos naujokam).
Laikiau keturis - ištiesęs priekin,
O nykštį skersą nukreiptą į viršų.

Neištiesėt man dešinės - nepasilabinot.
Apsimetėt, kad tik Jūs rašyti mokat.
Už nugaros nerodydami spaudėt
Nykščius tarp didžiojo ir smiliaus.

O gal nukirsti ranką aš tiesiau?
Už eilėraščius dar neparašytus.
Atitraukiau ir pamačiau -
Kuolus iš panagių jau styrant.

Suskaudus, susispaudė pirštai.
Į kumštį su nykščiu į viršų.
Ir gavosi ženklas „liuks“*
Skirtas mano lygio vertinimui.

Įsivertinu aš Jūsų nesiklausęs,
Nuolat keturiais kuolais į save.
Ir lieku nepasisveikinęs ir nesuprtęs
Jūsų pirštų kombinacijos...
(išmintingai slepiamos už nugaros)

_______
* JAV skaičiuoti vienetą pradeda nuo nyksčio.

Kūrybinė pertrauka...


Sveiki mirtingieji :)
Nevandenis užsiblokavo galutinai ...

Prisipažinkite , kas rasyk .lt užblokavote ir ištrynėte Nevandenį ?, dabar liejate dirbtinas ašaras, o kiek palaidojote tik ką pradėjusių rašyti eiles parašydami kuolus paieškokite šiame portale Nevandenio eilėraščių - nerasite :(
Administracijai , reikalauju, Nevandenio vardu, peržiūrėti rašančių žmonių blokavimo ir vertinimo politiką,
Nuo kada in Memoriam - balsuojama ir vertinama?
Turėkit nors lašelį žmoniškumo - poetai :(


baltas lapas

4(7) Blokuoju save skiriu a.j.a Nevandeniui
ir visiems rasyk administracijos užblokuotiems ir ištrintiems
2007-02-15d.
(orginalus tekstas parasytas pries keturiasdesimt dienų)

Poeto kelias, tai – pats poetas...
Ne kelias jį nuves, o jis kitus,
Pasirinktasis kelias tai – tik du keliai,
vienas į save, o kitas žmonėse.

Žmogaus natūra juk yra tokia,
savas mintis jis priima lengvai,
o tavo mintys ieško kituose takelio,
kai tavo kelias prasideda ir pasibaigia tavyje.

Reikės surasti kelią sau į širdį,
žmonių mintimis išmokti išsakyti,
pamiršti tai, kas rūpi tik vaikystėj,
sunkiausia bus išsižadėt savęs numirus.

Reikės savoj širdy atrasti ir išjausti
tai, ką norėsi pasakyti tu kitiems,
Reikės išmokti girdėti savas mintis
kitų lūpose sulaužytas, sugrįžusias pasiguosti

Numirus poeto kelias ves toliau...
Ne kelias jau jį ves, o keliai į jį,
Jei buvo, kas tave ištrintą kopijavo,
Tu dar ilgai gyvensi mūsų eilėse...

Vakar 2007-02-15 galutinai užsiblokavo poetas Nevanduo ,
keista man pačiam, kad tai aš žinojau , kai sėdau rašyti šį eilėraštį Poeto kelias (apačioje), nors tuo ir netikėjau tai buvo prieš keturiasdešimt dienų...

baltas lapas
4(7) Blokuoju save skiriu a.j.a Nevandeniui ir visiems rasyk.lt administracijos užblokuotiems ir ištrintiems
Poeto kelias, tai – pats poetas...
Ne kelias jį nuves, o jis kitus,
Pasirinktasis kelias tai – tik du keliai,
vienas į save, o kitas žmonėse.

Žmogaus natūra juk yra tokia,
savas mintis jis priima lengvai,
o tavo mintys ieško kituose takelio,
kai tavo kelias prasideda ir pasibaigia tavyje.

Reikės surasti kelią sau į širdį,
žmonių mintimis išmokti išsakyti,
pamiršti tai, kas rūpi tik vaikystėj,
sunkiausia bus išsižadėt savęs numirus.

Reikės savoj širdy atrasti ir išjausti
tai, ką norėsi pasakyti tu kitiems,
Reikės išmokti girdėti savas mintis,
Lūpose kitų sulaužytas, sugrįžusias pasiguosti

Numirus poeto kelias ves toliau...
Ne kelias jau jį ves, o keliai į jį,
Jei buvo, kas tave - ištrintą kopijavo,
Tu dar ilgai gyvensi mūsų eilėse...

Nr 11
Jausmais išbadėjęs
Tavo eilėraščių
posmus geriu
Žinodamas, kad tai
jau man nepadės
nes vilkolakiu
palaipsniui patampu
Viską sugėręs,
spjaunu į gelmę
ir vėl iš to šulnio geriu
Nepatariu sekt
mano pėdsakais
paliekamais
tavo sparnų ...

Kovinis eilėraštis Nr. 10
2007-01-30 19:45 (rasyk.lt)

Šaukiu aš juodą pūgą į save,
kaip žemė šaukia sniegą.
ateik šį vakar pas mane sapne
pasižadu, kad nebeužmigsiu....

Man reikia tavo žodžių šilumos,
tiesiog, kaip nuoširdžiausio draugo.
Man nusibodo vis kartotis sau,
bandant prikalbint palankią kritiką.

Man reikia tos pūgos, kitaip kaip tau,
kaip įrodymo , kad aš nebesuklydau,
pasirinkęs geriausią draugę eilėse,
atsakymą teisngą gaunu posmuose.

Nusišypsok baltūjų snaigių spindesiu
paliesk mintimis mano šypseną.
Sniegu lyg užmarštim užklokit
ir palinkekite, kad neišbrisčiau...