Šiame portale –
Eilėraštis gyvena
Tiktai vieną parą,
Kol rašote ir skaitote
Komentarus...
Paskui nublanksta
Išsakytos mintys,
Patas autorius užgožia
Naujais eileraščiais senus.
O parašyti posmai,
Vis beldžiasi į sąžinę
Ir vis primena -
Gražiauso Eiliaus -
dar neparašei...
Jis parašytas bus
ne vertinimui ir
ne kritikai.
Tikiu, ne sau
ir ne visiems.
Tu parašysi jį
vieninteliam ...

O kam?
Juk niekas neatspės...

Baltas_Lapas Parašė komentarų: 107 2007-03-04 - 18:08:07 "čia praeina poetai"

Išplėskim akis ir stebėkim,
Gal eina nebylus poetas šalia.
Pakalbinkim jį ir paklauskim,
Gal parašė- niuniojamas tavo eiles...

Jei nueis jisai nesupratęs-
Turėsi pati iki galo suniūniuoti
Ir į dainą, melodijai skambant, sudėti,
Tai, ką tik tau patikėjo - kurčias poetas...

Jei į klausimą - jis atsakys- Kokia Tu graži,
Žinok, jau jis tau, daugiau tikrai nerašys...
Ir autobusų stotį ir tave pamiršęs.
Kaip aklas blaškysis tarp grožio ir laisvės....

2007-01-09 21:54
Aš ne už save - už kitus sirgau,
Kaip poetui dera, atsidaviau,
Už jaunus, pramokusius rašyti,
Nemokančius jausmų tausoti.
Šaukiau aš ugnį į save, kovojau,
Deja likau toks, kaip visada -
nesuprastas, tik sau teisingas,
Bet niekas neįtikino manęs
Kad šis pasaulis nevaisingas,
Ir, kad bergždi visi geri darbai,
Aš dar kovosiu už teisybę ir
Protestuodamas išliksiu savimi...

Šiukšliadėžė dviems
2006-12-25 18:08
balsas iš šiūkšlių dėžės:

Nesistenėk ir tu šiais žodžiai
publikaciijai juk jie netinka
todėl apnuoginu juos tau.
Ir išpažinties einu tuojau.

Jaučiuosi baisiai nusidėjęs
ir taip blogai eiles parašęs
per daug širdies idėjęs.
Ir kritikų dėl to neatsiprašęs

Raidele, Tu neverta nei vieno balo
Joks kritikas pagarbintas abrozėliu
keliais stulpeliais ir gudriu vardu
Iki šios vietos neskaitys ir mus ištins


Atspėk, kaip greitai mes
šiukšlyne susitiksime:)
Gal einame brangioji
spausdintis bet kur kitur ?

juoda raidė - baltam lapui:

Žengi nedrąsų žingsnį tamsoje...
Į nežinomybę besislapstančią nakčia...
Žinai...kad ten...tamsos gale...
Tavęs jau laukia šypsena...

Tu eiki drąsiai...prieik artyn...
Paliesk tą skraistę...numesk žemyn...
Ten niūriame tamsos gale...
Tavęs jau laukia šypsena...

Girdi...?... To tunelio gale...
Tavęs dar laukia šypsena...
Tu nesustok...prieik greičiau
Priglauski sapną kuo arčiau...

Jauti...?... Karšta širdis tuksena...
Tik dėl Tavęs jinai gyvena...!...
Vien Tu gali išvesti ją iš čia...
Gali padovanoti šviesą man nakčia.

Nesistebeki mano žodžiais
Jie gimsta slepiningoj naktyje
Skriedami internetine erdve
Gal sušildyti Tave...

Labos nakties ir gero ryto!***

Atsakymas po valandos:

Ejau aš tuneliu, kaip tu sakei
tamsoj, pasiramtydamas tik sienom,
klubdamas ties atšakom
viliojančiom iškrypt iš kelio

Tikėjau, kad tamsos gale ...
tenai , kaip tu snibždėjai
manes jau laukia šypsena,
kurią Tu man žadejai.

Į žodžiu ritmą žingsniai ėjo
kur eilės strigo, jie ant kelių klupo
kur liejosi laivai - skubėjo
širdies plakimas tunely skambejo.

Girdejau aš plakimą aiškų
lyg butu plakusi mana širdis
tai žingsniai tolumon aidejo
vedami beprotiškos aistros matyti

Jaučiau kaip karštis veržės iš krūtinės
alsavo šūviais man i nugarą
kai rodės tikslą pasiekiau aš jau
suabejoti kvietimu nesuspėjęs

Nuo tos šviesosas aš apkau,
tai šypsena apakino mane,
gal būt per daug arti priejęs
nespėjau užsimerkt prieš ją...

Štai aš apsvilęs visas prieš tave,
bet man dar liko rankos ir širdis,
dar trokštanti kažko šviesaus
ir nenustojusi gyvenimo mylėt mintis

Štai stoviu nuiogas prieš altoriu.
Tu priverti mane vėl apsigaubti sutana,
kad aklas padoriau atrodyčiau
prieš damą balta vestuvine suknele……..

Baltas Lapas

visiem naujokams
2006-12-23 19:27
O jūs rašykit, juk jūs galite gražiai rašyti
Jūs nepriversi kritikų atsiprašyti.
Jei Tu skaitysi žlugdytojų aršiausių
kvailas ir nesuprantamas eiles
tu neišmoksi nuoširdžai rašyti...
ir tas, kam tu rasai, taves nebesupras

o tu rasyk ... vistiek rašyk :)

Rašyti komentarą
2006-12-23 19:23
Išeinu publikuotis aš į šiukšlių dėžę
ten tikiuosi dar rasit mano eiles
pradėtas slaptai vienam žmogui rašyti
tai buve bandymas parodyt jausmus

Atėję jaunūsų poetų teisėjai ir kritikai
iš portalo "nerašyk@fuck.of"
ištrynė mano pirma eileraštį
kurį išdrįsau atvirai parašyt...

Į mano pašto dėžutę prašom nešikti

VALIO! Likimo, Broliai - Sesės,
2007-01-09 19:19
VALIO! Likimo, Broliai - Sesės,
Ir man visus eilėraščius ištrynė :: )))

Dabar aš baltas lapas - koks buvau
pirmam eilėraščiui užgimstant

Dėkoju už palaikymą visiems,
ir tiems , kas manęs nesuprato

Dabar, galėsite skaityt dienoraštyje,
ir retkarčiais mane kitur matyti

Dovanokit, kad ugnį, priėmęs į save,
aš jūsų posmų neapgyniau

Aš nekerštingas, bet vis vien, manau,
visi sulauksim savo atpildo

Atseikėta juk mums bus ir už tai
Ką mes atidavėm ir ne kitiem...

Sugryžta juk tiesa ir melas atgalios
šiame ir kituose gyvenimuose

Aš myliu ir mylėsiu jus
Nors tai ir LIETUVA :)

2006-12-31 00:09
Rašau eilėmis

Rašau eilėm ir vėl, kaip visad...
Žinau , ką reišia eilėraščio eilutė
Ji vejas jausmą, naują mintį,
aš vos suspeju pavyt ir užrašyti

Ne veltui ji vadinasi eilutė
juk negali iš jos ištraukt žodelio
pakeisti jį kitu kokiu ... ištiesint
Pridėjus darosi koktu skaityti

Iš posmo negali išmes eilutės,
kaip natos ar žodžio iš dainos.
mane gali tu tik ištrinti visą
nuskursdama pati, papildai tik mane

Manai, kad trindama nebedarai
tik sau labai blogai. O gal kitiems?
Tu prisimnki savo pradžią
tikiu, rašei idealiai ir be klaidų :)

Prisiminiau istorijoje buvo jau tų,
kurie norėjo matyt pasaulį idealų.
Su Hitleriu ir Stalinu jie lošia kortomis
iš Tavo sąžinės, dalindami mintis Tavas

Tik tiems , kas atpažins save ir supras :)
2006-12-30 00:41
Aš pažadu, kad paskutinio taško Tau
gyvenime šiame, dar greitai nepadėsiu...
Išliksiu toks, kokį mane sukūrei mintyse
Drąsus ir išmintingas, nors rašantis eiles

Prisipažįstu man kartais nepakakdavo jėgų
gyvenimo atkarpoje padėti tašką.
ir vėl pradėti viską iš pradžių,
lyg iki šiolei būtų negyventa.

Tai ką užbaigdavau aš stengiausi
išsaugot savoj atmintyje giliai,
nors ir žinojau, kad pratęsimo,
klaidų pataisymo - jau nebebus

Apgaudavau save, galvodavau - trumpam
išlikdavo tai neapsakomai ilgai...
Norėdavau nujaust, kad to jau nebebus
likimas krėsdavo kvailas išdaigas vėl

Savy ieškojau priežasties pasaulio,
kuris vis gręžės, sukos nuo manęs
Suvertęs bėdas sau, likimui pasiguodęs
panirdavau į darbą , dabar - savas eiles

skiriu ne šiam portalui nerasyk.lt
2006-12-29 23:42
ištrauka... ne šiam portalui

Man gera vien tiktai žinoti
kad yra ten toli kažkas,
kuris gal būt tave supras
bet rankos neišties tikrai...

Parodaksalu, bet tai tiesa
ryžtingai veikti pradedu tada,
kai kelio atgalios jau nebėra
ir negali prarasti visko - ko neturiu

Tada veikiu ir negalvojiu apie save
apie gyvenimą , jo gilią prasmę,
tik pastebiu, kai pildosi svajonės
vaikystėje jau pamirštos senai...

Per prievartą išpildęs slaptą norą
Sustoju , ir prisivčiu nustebti,
kaip visa tai išeiti paprastai galėjo
išnyko, atrodo, neįveikiama kliūtis...

"."

Padėtas taškas daug man reiškia
Visų pirma, tai - pradžių pradžia,
ir galimybė vėl pradėt iš naujo
gyvenimo ruletėj suktis likime

Tašką aš dėčiau sakinio pradžioj
kiekvienam sakiny įterpčiau dvitaškį
gale minties padėčiau daugtaškį
o viską aš užbaigčiau šypsena (kabliataškiu ir skliausteliu.... ;)