Trintojėliams

Rašau aš tiems, kas trina
ir atima kitiems visas eiles...

Prašau - palikit autoriui nežinomam,
Nevykusį, gal būt, beviltišką eileraštį.
Net nusikaltelis, nužudęs motiną,
Juk turi teisę - į paskutinį žodį.

Nebūkit budeliai banalūs,
Jei nesuprantat paprastų eilių.
Nebūkit duobkasiai poezijos,
sulyginantys jausmą su arimu.

Palikite autoriui nežinomam
Teisę į savo nuomonę ir stilių.
Troškimą išsakyt eiliuotą žodį
būti nesiprastu, bet mylimu.

Gal būt tai buvo pirmas ir paskutinis
Bandymas, ižiebti ugnį savyje,
Išvystyti sparnuotą mintį ...
Ir susitikti sielos brolį - sesę.

Palikit paskutinį šansą -
Pasirinktą eileraštį - tegu blogiausą.
Nuo to jūs nenuskursite,
O gal kažkam mirti ir mylėti bus lengviau...

Juk paskutinį šovinį palieka miško broliui -
už norą kurti ir gyvent laisviau ...

Prašau netrinkite kitų
Nors čia ir LIETUVA

(rasyk.lt mane nuolat trindavo, po šio eilėraščio
kilo diskusija ir buvo nuspręsta, kūrinių netrinti...)

Sakai, kad dar manim tiki,
kad noras gimsta ir miršta vėl
bet juk turi suprasti ko trokšti
ko reikia sielai tavo siekti ...

Neturiu minčių nepadorių aš,
kad galėčiau su tavim dalintis.
Jei išsisakau aš tau, tai tik todėl,
kad leisčiau sielai atvirai mylėt ir jausti.

Nepadoru juk būtų net nutylėti,
jei gašliai jausmus iškreipčiau,
jei dingtum tu svajonėse nakties,
blaškomas klajūno vėjo šuorų.

Tu įsiskaityk į parašytus posmus
ir juose pajusk jausmų tyrumo skaistą
ir suprask žodžius, kaip juos sakau,
kaip jie skambėti turi Tau...

Ir apie aistrą meilės jausmo,
ir apie svaigimą nuo artumo
galėsime kalbėtis atvirai,
bet tik, kad gera būtu ir gražu abiem.

Aš trokštu atsako prasmingo,
juk sakiau, pažinti tave noriu eilėse
koks esi, ir nesvarbu ką tu rašysi
aš Tave suprasti trokštu, kaip save.

Gal jau pasimečiau ir aš sieloj savo.
Mintys klaidžioja ir pinas žodžiai
Ir kartais nelabai save aš suprantu ,
suprasti noriu mokydamasi iš abiejų.

Juoda Raidė man 2006-10-30 01:15