Kovinis eilėraštis Nr 9. (EILĖRAŠTIS PO TREPANACIJOS)
2007-01-29 20:13 (rasyk.lt)

Kadangi nežinojau,
ar vėjas į užpakalį,
ar iš užpakalio pučia
prieš vėją visada ėjau
ir vis tiesos ieškojau.

Vieną kartą vyriškai,
visai kaip tu kas dieną,
tik aš prieš vėją
su čiurkšle bandžiau
parodyti kieno tiesa.

Matau, juokies :)))
o man juk nejuokinga,
aš visą tiesą sužinojau,
su drunganu lietum
nusiprausiau ir vėl einu...

Atspėki kur ?

Kovinis eilėraštis Nr8 ( naivios eilės, truputį žiaurokos)
Rytdienos eilėraščio anonsas :)
2007-01-28 16:56 (rasyk.lt)

Prašau, trepanuokit naiviąsias eiles...

Man profanacijos netinka.
Prašanu atlikit trepanaciją,
Pašalinkit visus eilėraščius,
Kuriuos rašiau aš jums,
Todėl, kad būdavau naivus,
Skaitydamas poeziją visų -
Savo eilėraščiais aš vis tikėjau...

Instrukciją , kaip tai atlikti,
Įduodu jums ir kritikai:

Gyvam atsmaukę skalpą
pragręžit keturias skyles,
prakišit dantytą dratą,
truputį pabružavę atlupkit
kaltu kaukolės plokštelę,
prakirpę Dura mater
į smegenis pateksit,
bet nieko ten nerasit, tik
drebučius, kraujagysles.
išdalinau aš viską jau senai
pragėriau ir prasilošiau
ir tas kilogramas pilkosios masės
sumalus, bus tik įrodymas,
kad nuo šiol jūs esat teisūs
Tarp vingių pasikrapštę
Atliksit savo misiją.
Užsiūt nebūtina ...
Geriausia tai pamiršti.

Tada tik nuostabiai rašysiu
visiems be gal aš įtiksiu,
lengvai pasieksiu lygį ,
iš aukšto vertinsiu
... bet jau, ne jus...

Vis tiek, dorai rašyti
ir vertint raginsiu ...
... bet jau ne aš...

Išmokt galėsiu net ir aš rašyti
2007-01-26 23:34 (rasyk.lt)
Išmokt galėsiu net ir aš rašyti
tiktai taisydamas savas klaidas

Aš išmokysiu Tave tikėti
nes to išmokti noriu pats

bet aš išmokysiu Tave mylėti
nes to tik tu pamokysi mane

Kartu apversime apvalųjį pasaulį
išsisakysime visas ir svetimas bėdas

O kai išmoksime dialogu rašyti
mes pasikeisim vietomis vidum

Kažin ar bepavyks mum susitikti
jei būsi aš, o aš tai būsiu tu
.....

Tu pagalvok, gal vis dėl to geriau
gyventi nesukant dėl to galvos ...

iš IT laiško:
moterimi nepabuvęs , josios nesuprasi :)
...
Norėčiau, kad nupieštum dangų
šiltomis vasaros spalvomis
tada ir debesys kitokie būtų
ir nuotaiką pakeltų mūsų ...

Kažko aš nežinau, deja, ne savo noru,
Kažko man nesakai paišydama man
rudeninio dangaus kasdieninį vaizdą,
kurį matau ir maudausi jame šią žiemą

Žinau ne debesys juk Tave slegia
O mintys, kurias bandau aš įskaityti
Bet vis nemoku, nes to neišmokei
Išmokiusi mane manas raides rašyti

Todel dabar prašau išmokyk
Tave išgirsti ir klausytis tyliai,
Prašau kol dar aš mokausi eiliuoti
Išmokyki į moterį įsiklausyti ir suprasti

Tik nesakyk:
Kad moterimi nepabuvęs , josios nesuprasi :)

Iš IT laiško (2006m. lapkritis)

"Keisti mes esame abu ir aš, ir Tu"

Juoda raidė:
Keistas tu, baltas lape
aš juk visuomet esu :))
aš šypsausi tau kas rytą,
kai lėtai bundi, akis pramerki,
kas gi jei ne aš,
tau, plaukus kedena?
kai gatvėmis eini po darbo,
o vakarais širdį apkabina
ir mintimis bučiuoja ...
keistas tu...
juk senai esu kartu
kai pavertes tuščią vyno taurę
tuščiame lape
mintis braižai širdim
juk senai jau paslapčia
įsėlinus naktim į tavo sielą
bandau ten įsikurt
kertelę rasti jaukią
keistas...
negi nejauti?:)
kad pajaustum,
ateisiu aš dažniau
ir apkabinsiu
panirsiu į tavas akis,
ir kaip Paganinio smuiku
virpinsiu širdies stygas
o gal aš keista?....
sapne matau aš viską
gal :)))


Atsakymas:
(baltas lapas)

Keisti mes esame abu ir aš, ir Tu.
Gal aplinkybės keistos susiklostė,
Bet nėra tikrai čia kaltųjų asmenų.
Senai mes pasirinkome gyvenimus,
Kurie mus veda skirtingais keliais.
Mes kūnais prisirišę esame šeimose
Ir einame į praeitį mes svarankiškai,
O posmuose dar stengiames išlikti
Tokie, kokie nebuvom niekad, net svajonėse,
O gal aš negaliu kalbėt už mus abu?
Tada prisiekiu tik už savę nuolankiai.
Pažadinai kažką nevaldomą many
Paviršutinis požymis štai to - tai šitos eilės,
Kurių aš mokydamasis nemėgau net skaityt,
O giluminiai pokyčiai kaip mainos drąsiai ,
Nepažianai, gerai, manęs anksčiau -
Palygint negali, o galgi tai ir dar geriau,
Savęs aš kartais nepažistu irgi jau ...
Bet vis tikiuosi - keičiuosi teigiama kryptim,
Ir pastebės kiti, kai pasikeisiu aš pilnai
Gal pastebi ir tu kažką ?
Bet vis slepi nuo manęs mano naują veidą,
Kurį pačiam man užšifruoti lemta,
Pamesti šifro raktą vienetinį
Ir pabandyt tave pakviest pagalbos
- iššifruot pasikeitimus manyje ...

lauksiu laisko
2007-01-15 22:18
Aš laukiu
Tavo laiško
nerūpestingai linksmo.
Pakėlei tu mane
kai buvo man sunku.
Man tu stipri atrodei,
Gal būt tavęs
morališkai nepalaikiau,
jei į bedugnę
kažkas traukia jau.
Bedugnėje nėra
Tau vietos
Paskambink man
- Paaiškinsiu
Jei jau pradejai skęst
- Atleksiu
Kai šauksi tu mane
- Atsiliepsiu
Net jeigu prasmegai
- Ištrauksiu
Sugriški pas mane
- Priglausiu
Tavęs aš laukdamas
- Sulauksiu
Kai jau neberašysi
- Nesuprasiu
kai bedugnen skęsi
- paiimki ir mane
nes neturiu aš kam
- rašyt eilių

O kai mylėsi taip,
tyrai, kaip aš tave
skaisčiai mylėjau
už šį prisipažinimą
- Atleisi

aš nekenčiu mirties
2007-01-14 22:13
Prašau negarbinkit mirties (ir skausmo)

Atliekant pareiga man teko
Naujagimį atjungi nuo gyvenimo
Ir patikeki, romantikos tame
nebuvo daugiau ... kaip ašarų

Nuo tol aš nekenčiu mirties
Ir neberašau jai posmų
Ar rizikuodamas į veidą jai šaipaus
Ir garbinu gyvenimą ir meilę

Žinau, jei reanimacijon pateksiu
kuris mygtas jungia širdį su gyvenimu
kuris atjungia plaučius nuo kvėpavimo
Išsijungsiu ir toliau gyvensiu eilėse

Tik leiskit man dar kurti ...

Ačiū Tau už vyno taurę ...
2007-01-12 19:02
Juoda Raidele

Šiūmečių praradimų gausume
tavieji posmai, atkeliavę pas mane,
buvo pats šviesiausias spindulys,
užmarštin nugrimztančiuose metuose...

...

Ačiū tau už vyno taurę-
už mūsų slaptą šventę,
kurią man dovanojai,
atgaudama svajones...

Tas vynas iš taurės ,
kuri juk pastatyta nestovės,
Iš josios gerti turim nuolat,
apsvaigę nuo lemties...

Jei nerašysi posmų,
jei pastatysi taurę,
ji nuvirs ant šių eilių,
ištikš ir išsilies krauju...

Ištroškusi gerumo siela
sugers išlietą vyną,
paliks tik pėdsakas,
kad balto lapo būta...

Aš pakabinsiu jį giliai
pačioj širdies kertej,
įrodymą tik tau ir man
kad tu buvai teisinga sau :)


(....)
\../
_I_ ..............

O tu teisi - išgerkime
lyg dugno taurę vyno -
nepaneigtą gyvenimo
viliotinio įrodymą ...

.............................. .............................. ....
Nuoširdus perspėjimas:
Vartodami alkoholį
ir trindami eiles ,
Jūs pažeidžiate,
kitų žmonių teises...

Istorija papasakota _Saulutes_ žodžiais
2007-01-14 10:48 (baltas lapas)

Tikra istorija

Dar sukas britvos ratas
Kvepia benzinu, pašėlusiu greičiu,
Išartas kūnais laukas ir šalmas,
Pamirštas jaunystėj atsargumas

Prigesęs žvilgsnis manų akių,
Išblyškęs šalas veidas, rankos
Be šalmo aš tokia sutraiškyta guliu,
Mane apšviečia žvaigždės blankios...

Bet aš jaučiu, dar teka kraujas,
Širdis, truputį, dar gyva...
Guliu ištiesusi tau saujas,
Paliesk... Jauti? Man nebeskauda ...

Kvėpuoji tu į mano veidą,
Jaučiu, bandai išgaut alsavimą...
Ir kas tave su manim leido,
Kai negaliu kalbėt - tyliu krauju...

Apkabini, visas virpi, bandai gaivini
Ir tavo ašaros ant manęs krenta.
Manąsias lūpas, savosiomis lieti,
Bet man numirt šianaktį lemta...

Tu mano rankas trumpam paleidi,
Kažką darai... norėčiau sustabdyt,
Tačiau tavąjį kraują pajuntu staiga...
Sakyk... kam tai turėjai padaryt?

Tu nežinai, savu krauju atgaivinai mane
O tu ir tavo kraujas krenta, aš gyva,
Tavo rankos vėsta priglausdamos mane,
Jaučiu savosiom - pirmas Tu miršti

Ir aš nužudžiusi gyventi negalėčiau
Pasaulis būtų tuščias ir begreitis
Tu mirdamas įrodei, kad myli mane
Man gera mirti su tavim... tai žinant.

2007-01-09 21:54 (rasyk)

Aš ne už save - už kitus sirgau,
Kaip poetui dera, atsidaviau,
Už jaunus, pramokusius rašyti,
Nemokančius jausmų tausoti.
Šaukiau aš ugnį į save, kovojau,
Deja, likau toks, kaip visada -
nesuprastas, - tik sau teisingas,
Bet niekas neįtikino manęs,
Kad šis pasaulis nevaisingas,
Ir, kad bergždi visi geri darbai,
Aš dar kovosiu už teisybę ir
Protestuodamas išliksiu savimi...