Santrauka
Dedu karūną ant galvos // už tuos, kurie tikėjosi // karaliais pamatysią savo ainius.
Santrauka
Bijojau prisiliesti prie savęs, o dar labiau žvilgterėti dangun, kad nepamatyčiau tos žvaigždės, kuri veda į naują mano būtį rytų šalių išminčius. Atleisk, Dieve.
Santrauka
Net ir beždžionei nejauku matyti savo kūrinį...
Santrauka
Kuomet nerūpi, kur numirsi
Santrauka
Iš \" Paskutinio aplankalo\"- nr.3
Santrauka
-Tu ką? Visą amžinybę praleisti dangaus lašelyje? Prie vaikų laiškų?
Santrauka
- O Viešpatie, išgirdau tavo žodį, kur reikia paparčio žiedo ieškoti. Atleisk! Aš visai to nenorėjau. Atsitiktinai, netyčia.
Santrauka
Kada išėję vėl
namo
sugrįš...
Santrauka
Ne pergalė, // tai ji – mirtis - pirmoji
Santrauka
O Viešpatie, atleisk, // kad vis dar kaltas, kaltas, kaltas...