Pašaipėlė sau

Santrauka:
Kai smegenys išdegę...
Eilėraštis be pastangų prakalbo:
Įkaitusioje  saulėj
Akmenys anglija
Ir virti pradeda smala

Girdžiu, kažkas dar pašaukė:
- Jėzau - Marija,
Betgi tik šitaip atsiranda ji, poezija tikra.
Kiek daug prasmių numirusiojo žody!

Kai smegenys išdegę,
Ar gali būt kitaip, deja?
Pelėda

2010-08-13 22:00:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-08-14 08:17:09

...tikra tiesa, mielas Pranuli, eilėraščiai be pastangų prakalba...Tik užrašyta sielos kalba yra ta tikroji Poezija :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-08-14 00:01:29

Išdegę yra gerai, pavandeniję - ne. Gerulis :)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-08-13 23:13:59

Betgi tik šitaip atsiranda ji, poezija tikra.

...tobulai skamba...žaviuosi...

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-08-13 22:36:24

"Kiek daug prasmių numirusiojo žody"
Kažkodėl norisi pacituoti.Labai....

Anonimas

Sukurta: 2010-08-13 22:26:19

"Įkaitusioje saulėj
Akmenys anglija
Ir virti pradeda smala

Girdžiu, kažkas dar pašaukė:
- Jėzau - Marija,"

Puikuma.