Santrauka
Artėjant spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dienai, šiuos žodžius skiriu visiems, kuriems esu dėkinga už gebėjimą mąstyti, jausti, rašyti, skaityti: mamai, jau prieš kelerius metus išlydėtai į vėlių kalnelį, — už meilę viskam, kas šventa, tėveliui — už daugybę posmų, skambėjusių ir tebeskambančių iš jo lūpų, vidurinės mokyklos mokytojams — už kantrybę ir dėmesį mane mokant, Universiteto profesoriams — už tą neblėstančią šviesą, kuri įsirėžė į atmintį ir neapleidžia, visiems, kurie savo buvimu stiprino, vedė ir tebešviečia iš tolybių. Ačiū, kad buvote, kad esate! Stiprybės Jums visiems!
