Santrauka
Netoli kelio į Gardezą kuriuo vyksta intensyvus emunicijos ir atsargų tiekimas, auga daug krūmų ir medžių.Ta augmenija pakankamai tanki,gausi , greičiausiai dėl šalia pratekančios upės.Modžahedai tokias žalias zonas visad stengiasi išnaudoti,-prirausia požeminių šulinių , į kurias nusileidžia mediniais laipteliais, savotiškomis kopėčiomis ir taip slepiasi ar laukia sau tinkamo momento, kad galėtų užpulti, apšaudyti ir staigiai pasitraukti.
Santrauka
Tylus pokalbis.
/In memorium išėjusiems../
– Atleiski, – lauki tu manęs ilgai?
Tau pasakysiu, – amžinai...
– Ir kurgi tu buvai?
Skambės keistai, – buvau mele...
– Kam melavai?
Kitiems ir sau...
– Ir apie ką?
Kad netikiu draugais, ir meilės ten nėra...
– Kodėl?
Kad būtų kiek linksmiau...
– Ar buvo?
Ne...
Santrauka
Iš tamsos ir keistų labirintų
Veidrodėlyje šviečia kažkas
Tai, kas senai negyvena, ką many
Jau senai pamiršai.
Santrauka
Kaip tapti prancūzu, jei nekalbi prancūziškai.
Santrauka
Aš tavo ruduo.
Spalvotas, mįslingas
Su vėju skrendu
Pažėręs lapus.
Skubėti nereikia.
Ir tu neskubėki
Juk paukščiai išskrido,
Migla ant šakų
Santrauka
Vakaras
Vėl vakaras tyliai, – girdi?
Jau pabeldė...
Santrauka
Aš esu baltas paukštis.