Netikėti laiškai
Šiandien lietumi
Man nulijo.
Lyg nuo vyno apsvaigęs,
Karčius žodžius geriu.
Gal kiek keista, taip keista,
Seniai praeitin nulingavo
Srautas žodžių sunkių,
Kaip tamsus debesis.
Kiek tų žodžių, – keistų klausimų,
Kiek kaprizo, to užslėpto melo,
Kiek dar grožiu
Pridengtų svajingų vilčių.
Nežinau,
Ką sakyt tau galėčiau,
Vakarais dargana,
O rytais dar rasa ant langų.
Kartais griežlė
Melodiją atneša liūdną.
Kartais Paukščių Take,
Aš skaičiuoju žvaigždes.
Kartais gaila,
Gaila, kai žvaigždės ten miršta.
Bet guodžiuosi mintim –
Ir viltis amžinai tuo gyva.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-07-17 22:00:04
Netikėti laiškai
Šiandien lietumi
Man nulijo.
Lyg nuo vyno apsvaigęs,
Karčius žodžius geriu.
Nežinau,
Ką sakyt tau galėčiau,
Vakarais dargana,
O rytais dar rasa ant langų
Šios vietos pas Jus puikios.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-07-17 11:30:16
kūryboje reikėtų vengti literatūrinių klišių, šablonų. stenkitės surasti savą stilių , originalių metaforų, jausminių raiškos priemonių
Vartotojas (-a): Lengvas Vėjas
Sukurta: 2011-07-17 10:27:50
Nežinau. Nežinau, ar tai gerai, bet parašau vienu įkvėpimu. Po dienos kitos galbūt norėtųsi kažką gal keisti, koreguoti. Tad visiems dėkui už pastebėjimus. Bet man žodis kaip kūdikis, žengiantis pirmus žingsnius, – pirmieji žingsniai patys gražiausi. Tik vėliau su tavo ir kitų pagalba mokomės...
Anonimas
Sukurta: 2011-07-17 08:45:39
Truputį paskutines keturias eilutes galima koreguoti, o šiaip viltis, ilgesys, laiškai - gražu )