Netikėti laiškai
Šiandien lietumi
Man nulijo.
Lyg nuo vyno apsvaigęs,
Karčius žodžius geriu.
Gal kiek keista, taip keista,
Seniai praeitin nulingavo
Srautas žodžių sunkių,
Kaip tamsus debesis.
Kiek tų žodžių, – keistų klausimų,
Kiek kaprizo, to užslėpto melo,
Kiek dar grožiu
Pridengtų svajingų vilčių.

Nežinau,
Ką sakyt tau galėčiau,
Vakarais dargana,
O rytais dar rasa ant langų.
Kartais griežlė
Melodiją atneša liūdną.
Kartais Paukščių Take,
Aš skaičiuoju žvaigždes.
Kartais gaila,
Gaila, kai žvaigždės ten miršta.
Bet guodžiuosi mintim –
Ir viltis amžinai tuo gyva.