Laisva, baltoji paukšte mano,
Kodėl į dangų tu nepakilai,
Tu visad laisvę taip mylėjai
Dabar liūna, įskaudinta, viena likai.

Ir tavo sparnas ne mane apglėbia,
Ir akys ieško ne manų akių.
Šešėliais prasilenkiam mėnesienoj
Ir nepažįstame lietaus sapnų.

Baltoji paukšte mano,
Kodėl tau liūdna vakarais,
Kai nuometą tau audžia rūkas,
Ir skęsta saulėje žiedų laukai?

Ir mano rankos ne tave apglėbia,
Ir akys ieško ne tavų akių.
Laiškai rašyti pelenais užmiega,
Juos neša vėjas ant sparnų.

Laisva, baltoji paukšte mano,
Kodėl į dangų tu nepakilai?
Aš laisvę, kaip ir tu, juk taip mylėjau,
Bet žemėj ilgesiu man palikai.