Santrauka:
Vakaras
Vėl vakaras tyliai, – girdi?
Jau pabeldė...
Vakaras
Vėl vakaras tyliai, – girdi?
Jau pabeldė...
Už lango žibintas siūbuoja
Lengvai.
Paniro Nery vėl mėnulio
Paveikslas,
Tapyčiau per naktį,
Kol miegi ramiai.
Tylu, tik retsykiais šakos
Vėl beldžia,
Nunoko jau vyšnios, jurginai Balti.
Ir štai, – palengva,
Per laukus atkeliauja
Rudens paliesti
Šešėliai pilki..
Pravertos langinės,
Viltis dar klajoja,
Dar vasara kvepia
Lyg lūpos medum.
Nežinau, ar ateisi
Ir tyliai pabelsi,
O jei pasiklystum,
Pašauki balsu…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-03-07 16:01:21
Labai mielas vakaras.
Nors su liūdesio gaidele, bet ir viltingas.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2019-03-07 12:23:11
Toks romantiškas vakaras, šiek tiek su liūdesio gaidele, bet jis būtinas, kitaip eilės ne eilės, bent jau man taip atrodo.