Santrauka
Buvo tikima, kad prisilietimas prie lavono gali išgydyti keistas ligas, kurių netrūko ir buvo apstu.
Santrauka
Ėch!.. Kaip aš pavydėjau sugipsuotos Linos rankos!
Dešimčiai dienų suklijuotos tešlos gabalas pakeitė mano gyvenimą – ranka, dėl kurios ridenausi nuo sugrėbtos šieno kupetos, buvo visiškai užvaldžiusi. Man jos reikėjo!
Santrauka
Atrodo, kelis kartus jau užkibau, pilvas ėmė pūstis, bet nukraujavau, nukraujavau... ir vėl nieko iš jo neliko. Ai, - numoja link pečiaus, - jei Dievas neskyrė, neišsaugosi. Nei aš žinau, nei ką, kaip tie vaikai gimsta.
Santrauka
Štai jums dar vienas mano pasakojimas, kuris užgimė tik prieš keletą dienų, kai vakare gulėjau lovoje ir, atrodo, kažkur nugrimzdau... O gal sugrįžau, jums taip nebūna?
Santrauka
Ankstyvas rytas. Už lango vasaros metas, šviesu. Man šešeri su puse.
Sužinau sėdėdama virtuvėje ant aukšto slenkščio, delne laikau kietai virtą kiaušinį, su iki pusės nuluptu lukštu.
Santrauka
Kodėl norėčiau kalbėti apie savo paslaptį, kurią pasižadėjau saugoti? Galbūt todėl, kad ji – dar egzistuoja; juk meluočiau, kad ja nebetikiu – vaikystės paslaptys “užveda”. Kas vaikystėje nefantazavo? Jei ne ilgam, tai bent vienai žaidimo dienai?
Visi; bet ne aš.