kai(p) pamiršti
kad bijai
kai(p) pamiršti
kad bijojai
pirštai lyg sliekai
glamonėja galvą
kurioje jau seniai
nebedygsta želmenys
nebeplaukioja žuvys
stirnos neužklysta
praskrenda paukščiai
ir vis pro šalį -----

matau einančius
skubančius žmogiasiūlius
suadytom širdim
smegenim išsiuvinėtom
katės jų nuodėmes balina
šunėkai pirštinėtom letenom
frakus dalina

jie mano
kad eilės skystina
kraują
skystai tiršta baimė
mėgaujasi kokteiliu

pokylis tik prasideda
ponai

kryžkelė

nelakstyk
prie mano pavargusių
rankų
šunis pamaitinau
eik
prie žmogaus


ten plyta

pabudimas

atleidimas
savas kitam
svetimas sau
seka tyliai
iš paskos

žodis
taurėje glaudėsi

koks juokingai
mažas
keiksmažodis
švelniai
ropščiasi
tiesiai į širdį

noras
gatvėmis vaikščioti
rankose
kaspinai balti
plazda
bando ištrūkti

rytmetis liūdnas
kasų
nebepina
niekas

paliegusi katė
gintariniu žvilgsniu
stabdo einantį
akyse
metalinis dūris
nėra
kraujo

kvapo
tik alkis
ateičiai

metalo skambesys
geltonai
geltonai
pievos
pražydo

letenos
atsargiai
pėdsakus
dėlioja
anspaudas
vienatvei

Menas – pasaulio ir savęs suvokimo raiška vaizdais, formomis, garsais.
Meninė motyvacija – meninės raiškos, stiliaus priemonių naudojimo tekste pagrįstumas.
Meninė raiška – pasaulio ir visuomenės sanklodos, žmogaus vidinių būsenų, minčių ir jausmų vaizdavimas literatūros kūrinyje vartojant menines priemones.
Meninės priemonės – meninio teksto (kūrinio) kalbos raiškos, stiliaus ir poetikos elementai, kurie padeda išreikšti kūrinio idėją, atskleisti veikėjų charakterius, jų poelgių motyvaciją, jausmus ir mintis, veiksmo aplinkybes, sukurti tam tikrą atmosferą ar atspindėti lyrinio subjekto vidines būsenas.
Menininkas – meno kūrinių autorius ar atlikėjas, pasižymintis lakia vaizduote ir įgimtu kūrybiškumu.
Meninis savitumas – meno kūrinio meninių priemonių visuma, kūrėjo pasirinktas pasaulio vaizdavimo būdas, jo vizija; tai, kas daro kūrinį nepakartojamą ar išskiria jį iš kitų.
Meniškumas – svarbiausia grožinės literatūros ypatybė, skirianti ją nuo kitų gyvenimo atspindėjimo formų.
Meninė tikrovė – grožiniame kūrinyje aprašomi dalykai.
__________________-

bespalviai

beriu į tavo akis
linų grūdelius
ir galvoju
ar užaugs
mėlyni želmenėliai
ar dangus nusijuoks
o rugiagėlės skruostuose
vietoj duobučių
pražys Lietuva

tik kava
paruduoja puodely
nepykstu
susimaišė linai
atminty
žalios akys katės
pakiemiais
išsilakstė
nesugaudysi
gamos spalvų

linuva linuva
kur banguoja linai
ten ruduo
ten rudai

šviesiaplaukiai
išeina laukus išravėt

Laiptuose | Cituoti 2008-10-10 10:53:37 [Trinti] - [Redaguoti]
Brandaus literatūrinio kūrinio bruožai:
Teksto originalumas;
Kalbos turtingumas;
Kūrinio aukštas meniškumas;
Meninės idėjos stiprus paveikumas;
Brandūs vertybiniai ir estetiniai sprendimai;
Teksto žaismingumas;
Kalbos taisyklingumas;
Aukšta vidinės kultūros branda;
Aukšta filosofinės minties branda;
Idėjos netikėtumas.

nematančiųjų pusėje
tik ženklas
klykiančiam
medžio burna aplipusi
lapais žadėto rudenio
akys moka girdėti
einančią klausą
ausyje kalbanti gyvybė
glusteli prie akmens
trūkinėjanti tyla
dusulys praneša ženklą
žiovauja lazda kojūgaly

bėgančio garnio kojos
pranašas nemėgsta pralaimėjusio
balsta įstrigęs pirštas
danguj grūmojęs padraskymais
atnašų raudonis nuteka
pamėlusiom lūpom šaltinis
renka po klystkelį klumpančiam
aukurą bando nuplauti
spingsulė atmintyje
dovanotu laikrodžiu prakalba
apglėbia skolinta skara
pečius negyvento gyvenimo
sąžinei mezga kepurę

sparnas
sparnas užsidegė
spragteli į kaktą

apkabink kylantį

už sienos
šneka grindys
nerimas virsta
kraujagysle
uogos mintyse
kraujas lūpose
raudonas geismas
palieka anspaudą
kokia spalva
kokia spalva
vimdo
tūpčiojanti arbata
į burną atnašauja
klausimą atsakiusio
lyg nubaltėjusi
puodelio įsčia
niekad negimdžiusi
tik plepanti
plepanti
molio materija
taškiukais

nevykusios arbatos
nutekėjimas
kartus
rytas


2008-09-20 00:06:56 žaltys

nuotraukoje
apsigyvenęs laikas
susitaiko su gyvuoju
dovanota poza
negatyvas tamsėja
su nuoroda neišnykti
spalvos sriūbauja praeičiai
tik pabaliais
lūpos pabalusios
fokusuoja
nevilties plaukimą
upe
jūra
vandenynu
bangos tik paryškina datą...

kūnas
saulėje prinokęs
vaisių nebrandina
tuščios valtys akyse
ir žuvys nuogos
nepamena artimo savo

pozityvas ypatingoje
pozicijoje
rakursu šildosi

tik rankos
išduodančios ligą
sielą suglamžo

supuosi supuosi
ir įkrentu
į tavo susiraukšlėjusį
pasaulį...

ar verta?


2008-09-09 13:46:13 žaltys