žaidimas
žaidžiame šeimas
tėtis, mama aš
šaldytuvas
televizorius
laikraštis

tu tu tu
aš aš aš
užsičiaupk
mažas

tyla....

žaidžiame daktarus
mamai skauda
tėtis tyli
tėtis miega
mama su akiniais
nuo saulės

žaidžiame gyvenimą
alus šaldytuve
svogūnas
du svogūnai
vemsiu
vemiu

ilgas vaikystės
šleifas
namuose nėra duonos

suvalgytos mintys
žaidžia

Veidą išsitepsiu
žemėm
lyg buvus
mirusių pasaulyje
paliesta pirštų
jie matė tvaną
vanduo akyse
užvirs

purslais mintys
daužysis
bučiuodamos praeitį
žalvario

metalo skonio
žiežirbos
į pievą
į vandenį
verkti išeis

burnoje jaučiu
širdis tirpsta

iškentėk lino kančią
paaukok mėlynumą akių
muštas miškas atauga
daužytas, plautas, velėtas
virsta kito saule
bedalio akmuo sudyla

šluostai pirštais nubalusiais
savo kankintoją
šildai jo kūną pavargusį
savo giesmėm
migdai
ir į amžiną poilsį
kartu keliauji

ar matei
kaip nusirengia arkliai
kai dvyniai žalčiai
bučiuoja žvaigždę kaktoje

žvaigždė krenta
siūlą kerpa žirklės

gegutė
metus suskaičiavo
išdalyta laimė
ap si ri ko

simboliai glosto

našlė verkia
šienapjūtė danguje
pati save aukoja

žemę valgo
veju užgeria
varpas neskamba

ravi ravi nebūtį
nekaltybė klausykloje

pjauna vandenį rankomis
skamba įkapių dykuma

kosulys gerklėje
pelėkautus surado
tuščias kapas
virsta į šulinį

dygsta žmonių sielos
pirštinėtom rankom
slepiasi ugnyje
uždegdamos artimą savo

rūku plautos akys užsimerkia
degantis virsmas aukojimui

supanti sapną



neliečiamas sapnas
vėjo kvapas išblukęs
nemato akys
duriančio saulės spindulio
dūsta kraujas
kvėpuojančio medžio kamieno
glosto rankas
lietusias veidą gedinčio

gyvastis kalba
ženklais praėjusio laiko
uosdama tvaikų
prakaito atminimą
lyg prilimpanti sraigė
praradimo kaltė drėgna

miegok vaike
miegok...
tavo lopšy
bangoj
bangoj auginu


2008-07-24 10:48:03 žaltys

Kunigaikščio kūrinys įstrigo.

Amputuotas rytojus



Tu kosmosas - belytis - anei Ieva, anei Adomas
obuoliu riedėjai į Viešpaties glėbį - (pa)stojai prie
kojų - be nuodėmės, tik baltomis rankomis
lyti spynomis varvančią gėdą - aguonų
išspaudas įsčiose - trupiniai vyrų ir garbanos styrančios
tarp kojų - motina anksti pražilo, tėvas - pasiligojo
tu nėrei į (nu)bėgusius vandenis - paskendai -
paskutinis laivas, žemių sauja - amputuotas rytojus.


2008-06-22 19:37:24 Kunigaikštis

pavargėli žibuli

blakstienos merkiasi
tu lyg žmogus
žalvaryje įkalintas
auka pavirtai
ant mylimosios riešo

gyvybės medis
užkalbėjo lemtį
S raide judėsi
koplytstulpiu
amžiams

akmenimi bučiuotas
baltu rankšluosčiu
neatšliuožei
Joninių naktį...

Jėzus irgi nenorėjo būti prikaltas prie kryžiaus.
Esate tokioje "pozoje" prikaltas ir Jūsų "noriu- nenoriu, būsiu nebūsiu" nieko nereiškia.
Sveikiname Tave ir džiaukis tokia kančia. Juk visuomet bus didesnė atsakomybė prieš tuos, kurie Tave kalame.
Manau, kad nuo tokio kryžiaus Medžio poezija tik gražesnė, prasmingesnė bus. Ir siūlau pagalvoti, kaip nepaniekinti LABAI gražios idėjos. Ir galbūt tokios idėjos sumanytoją išrinkti prezidentu 4-5 metams... na, sakykime, atsirandančios naujovės - SAVIMI priminti, kad esame Izraelio žmonės ir mums reikia 40 metų, kad pereitume Žalios Žolės dykumą.
Tikiu, kad praeisime.
Bet... mirčių tikriausiai bus.
Užrašykime savo ėjime ATSIMINIMUI, kad Jie buvo -su tankais ar ne - bet mus paliko arba tiesiog pabėgo.
Tai lengviau, negu pereiti dykumą.
Norėčiau, kad mane labai sąžiningai perskaitytų jau ne vienas pabėgelis arba norintis pabėgti.
Aš nesakau, kad ir aš ištversiu.
Pabėgti lengviau. - Pelėda