Pensininkui su pustuščiomis kišenėmis atviros sienos į Europą tas pats, kaip padangės erdvė paukščiams su pažeistais sparnais. Vienintelis džiaugsmas, kad bent vaikai ir anūkai galės dar laisviau keliauti ten, kur sumanys. Taigi, visai abejingu šios dienos įvykiui negaliu būti.

Sunku žmogui patarti, kai jis paklausia :"O ką daryti, kai nėra ką daryti?" Abejoju, ar labai jį paguos palinkėjimas išlikti stipriu ir neprarasti optimizmo. O gal geriau negu nieko neatsakyti?

Malonu buvo lapkričio viduryje pabendrauti su Vidutinės bibliotekos skaitytojais, vyresniaisiais ir janesniaisiais šio gražaus kaimo ir jo pakraščių moksleiviais, skaičiusiais vakaronėje mano kuklią kūrybą, su brandaus ir senyvo amžiaus žmonėmis, kurie atidžiai klausėsi mano skaitymų ir pamintijimų nūdienos gyvenimo ir kūrybos klausimais.

Ilgai neišdils iš atminties ir lapkričio 23 -osios vakaras, praleistas su Pašaminės apylinkės bendruomenės nariais, rajono ir Švenčionėlių literatais, o taip pat su greta su manimi sėdėjusiu poetu Broniumi Mackevičiumi, kurio įdomius pasakojimus ir gražius savo poezijos skaitymus įrašiau į videoklipukus, kuriuos pažadėjau padovanoti ir jam. Džiugu, kad beveik 80 -metis poetas vis dar aktyvus ir žvalus, žmonėse visada pasirodo su savo miela žmona. Renginio organizatoriai kvietė atvykti į vakaronę ir kitais metais. Jei Dievas duos, bus labai malonu susitikti ir vėlei prie žvakučių, vaišių stalo, su senais bičiuliais literatais, pripažintais poetais ir naujais draugais bei tokių vakarų mėgėjais.

Gaila, kad vakar su bičiuliu negalėjau nuvykti į svečius pas mielą poetą Albiną Bernotą. Tačiau tikiuosi, kad bičiulis neužmiršo perduoti ne tik diską su vasaros svečiavimosi Algirdiškėse klipais ir skaidrėmis, bet ir mano lapkritinius linkėjimus jam ir mielai jo žmonai.

X X X

Parodyk vaikui: va eiliakalys.
Paaiškink: tai bemaž, vaikeli, kalvis.
Kol nukala tuos posmelius kelis,
Jau neužmigs: priekalas - ne pagalvis.

Ryte su galva dundančia nubus,
O džiaugiasi - eilėraštis juk skrenda!
Bet skrydis lyg nuo stogo - įžambus,
Sparnų galais uždrožiantis per sprandą.

Nelies jau plunksnos, rodos, niekada.
Pražysta rožėm subadyti pirštai...
O visos gelmės - tartum po skarda.
Vien metalinės plokštumos begirgžda.

Šviesi kakta kaip saulė ties lapu -
Ir nežinia, kas po lapu tuo slepias.
Kiek reiks dar saulei vasarų trumpų?
Antra puse vis neatvirsta lapas..

Kalenk dantim, kalenk, eiliakaly,
Po lapais radęs lapkritį ir šaltį.
Bepig tau, kalvi,- rudeniop gali
Bent geležinę saulę nusikalti!

Albinas BERNOTAS
(Iš knygos "Paglostyk žolę")

Nesu garantuotas, kad mano mintys pasieks visus mano giminės artimuosius, iškeliavusius Anapilin, bet linkiu jų sieloms ramybės ir palaimos, o ypač svetimame krašte atgulusio tėvelio sielai, kartu su jo kūnu daug kentėjusiai šiame pasaulyje.

x. Puolam televiziją už rodomą seksą ir smurtą, nors per rakto skylutę pamatom kur kas žalingesnių vaizdelių.
x.Mūsų literatūra dabar moderniai instrumentuota ir ekskremuota.
x.Dar ne taip man blogai, kad neišsiversčiau be nacionalinės premijos arba imčiau dainuoti kaip Erlickas.
x.Negerk su kvailiu - nepastebėsi, kada pasigers.

Aleksas DABULSKIS, MĄSTYČIOS (NEMUNAS, Nr.4, 2007)

GYVENIMAS

Gyvenimas geras,
Gyvenimas mielas
Gyvenančiam sočiai
Savoj šalyje,
O jei aš ne meras,
Ne draugas Banderos -
Tik kiečiai ir votys
Ilgam kelyje.

Nekeiksiu Tėvynės
Nei motinos savo
Ir ašaros skausmo
Nebrauksiu.
Nedegsiu suktinės
Pypkelėje klevo,
Nei Dievo, nei velnio
Nešauksiu.

Ne akmenį nešiu
Paslėpęs už ančio,
Ne kruviną budelio kirvį.
Ne kryžių, ne kančią,
Sutrintą rožančių,
O gėriu alsuojančią širdį.

Skausmingai suklupęs
Iš naujo pakilsiu
Išaušusio ryto
Mylėti.
Kaip senosios klumpės
Nuo laiko sudilsiu,
O Beržės krantai
Taip gėlėti...

ANTANAS STUGYS
(Iš knygos "Kartu suvalgyti ledai")

Kaip smagu matyti, kad vaikystės ir jaunystės laikų liepos motulės gimtinėje tebesikalba su didžiulio sodo vaismedžiais bei juos saugančiais žilagalviais beržais; ir kad dar galėjau sengalvėlei nors telefonu papasakoti apie apsilankymą ir gražiai praleistą laiką su artimaisiais sodyboje, kurioje liko tiek daug jos buvimo ir gyvenimo pėdsakų...

Pripratimas, antras prigimimas. Teisinga liaudies išmintis: tik nepilnas tris dienas buvo sutrikęs internetas ir negalėjau užsukti į svetainę, o jau ilgėjausi jos. O juk žmonės rasdavo ką veikti vakarais ir balanos "gadynėje"...

Sinoptikai pagąsdino šalnomis, bet jos negalėjo, ar patingėjo palipėti į mūsų sodelio kalvelę. Džiaugiuosi, kad per anksti neapkandžiojo mano vėlyvųjų vynuogių ir žmonos gėlelių. Palūkėkit šalnos šalnelės dūkti, dar suspėsite savo nežabotą energiją išlieti...