Rusijos ir Lietuvos TV kanalais pasakojama ir pasakojama apie užterštus Juodosios jūros
pablūdimius Krymo pus. ties Jalta. Sūnaus šeima poilsiauja Simferopolyje, bet eskursijų vadovai galėjo jai pasiūlyti ir į Jaltą bei kitus kurortus nuvykti. Nerimaujame su žmona, nes tik kelias žinutes gavome dar prieš avariją, o po jos - nė žodelio. Gal Dievas apšvies jų protelius ir jie susiprotės nesimaudyti užterštame jūros vandenyje, kuriame žmonių tiek, kad stebiesi, kaip jūros vanduo dar gali išsitekti savo krantuose...Sūnau, netylėk, greičiau pranešk, kaip ten dabar jaučiatės, ar negresia jums pavojus!

Gražus rytas. Kaip gyvenimas. Deja, deja - greit praeinantis...Bet gi tai sena kaip pasaulis tiesa, neverta varkšlenti, nes nieko nepakeisi, bus kaip turi būti...Nusišypsok, seni, ir nekompleksuok, kaip šiandien tau palinkėjo Kieta...Pasistengsiu, tik bijau, kad liksiu toks, koks buvau visą amželį...

Šiandien perskaičiau Ramunės užrašus ir tartum pažvelgiau į ją visai kitomis akimis: ir iš kur ši iš pirmo žvilgsnio trapi moteris tiek jėgų semiasi ne tik kūrybai, bet ir įvairiausiems renginiams, kelionėms? Gėriuosi ir pavydžiu. Kad aš taip galėčiau. O gal esu tinginio supančiotas? Tikriausiai...