← Atgal

Besparnis angelas UŽRAŠAI

Sukurta: 2008-02-14 10:25:06

Ilgai galvojau ir vistiek manau tą patį, ką ir vakar...
Bet tiems, kurie šiandien jaučiasi kiek kitaip ir gal net - ypatingai, norėčiau palinkėti: ne vienadienio, ne komercinio, ne dirbtino valentinuko... , o visiškai kitokio - kasdien gyvenančio mūmyse, kasdien kvėpuojančio mumis, kasdien primenančio apie save... ir būtinai - tas valentinukas privalo turėti brolį dvynį, kuris net nebūdamas šalia, visada yra kartu... :)

Sukurta: 2008-02-13 17:51:32

Ispanų patarlė byloja: "Rytojus dažnai yra labiausiai užimta diena metuose"... Na, ne ispanė gi aš... bet tiek sau "užimtumo" suplanavau...
O ryt - ... nenoriu keturioliktos... Ei, įsimylėjėliai, gal jums reikia mano keturioliktos? atiduodu dykai :)

Sukurta: 2008-02-04 12:19:10

Susigūžus virtuvėj prie stalo,
stebiu kaip sodrina spalvą
arbatos lapelių laivai:
skleidžia burę ir leidžias lėtai
į dugną. Kaista delnai...
Lėtai nutupdau puodelį
į saulės apšviestą aikštelę.
Už lango rytas vasario...

Sukurta: 2008-01-22 22:46:10

Nuo grandinės savęs nepaleidęs,
Praeivių linksniuodavai veidus,
Išbadėjęs nukrimsdavai trupinius žodžių
Ir pakasdavai krūmuos, po nežydinčiom rožėm.
Apie namus vis svajojai be dūmų...
Žinant, kad šitaip nebūna,
Kam svajonėm maitinti kūną?

Sukurta: 2008-01-05 20:37:15

Begalybę žodžių iškalbėjau prieš vėją:
Kad jie grįžtų atgal, pas tave nenuėję...
Su Naujais... :)

Sukurta: 2007-12-16 01:33:14

Plunksnakočiu jausmo apnuoginto
Žodžiai į eilę rikiuojas.
Tik štai smilius į smilkinį rodo
Ir, pakvaišimą įrodęs, sukiojas... :)

Sukurta: 2007-12-03 22:22:36

Mano skersgatviai, tavo alėjos.
Tu erdvus, many klaidžioja vėjai.
Glaudi savo naktį, aš dienas renku:
Tu ilsies, kai purvą nuo saulės skalbiu.
Aš tikra, o tu plokštuma bekūnė:
Tik nuotrauka, iš apleisto albumo.
Esi tik praeitis, kurios nebėra:
Virtuvėj prie stalo kėdė nuoga.
Kiek laiko netektis dulkės:
Kol išsitrinsi man iš atminties?

Sukurta: 2007-12-02 16:49:28

Kalbėjau tyla,
kurios negirdėjai.
Nebylūs laiškai
šurmulio prisigėrė...
Tad mintims ištylėtoms
nebeliko vietos...
O kas būtų, jei netylėčiau ir pasakyčiau????

Sukurta: 2007-11-21 19:47:33

Čia aš angelas:
belytis kūnas ir sparnai nukirpti...
O mano lyriniai herojai:
pakvaišę, mylintys, liūdni,
įskaudinti ir net - pikti...
Aš Ž.Žolėj netikra -
tik lašeliu savęs
vis pasaldau,
o kartais -
sūdau eiles...
Va taip!

Sukurta: 2007-11-17 09:16:33

Vakar bendradarbė atsiuntė žinutę...
"Yra žmonių, kurie pamato tai, ko net kitam pasakius atvirai - jie nesupranta...
Tada taurę šią keliu už tai, kad kartais ir užuominos pakanka,
kai pataria, kai mato, kad kantrybė senka... "
Gražu ir jautru, nes:
1. Ji (kiek žinau) nerašo eilių, bet žino, kad rašau aš.
2. Šie žodžiai buvo skirti man...
Vos neapsižliumbiau, nes tai nėra viso labo tik sms, tai yra daugiau...