Santrauka
Padovanosiu tau
šiuos žodžius
Santrauka
Užtikrinti žingsniai plonu ledu,
Pamačius angelus esant kartu.
Įkristi čia negaliu,
Nes iš tiesų, angelo sparnais dabar skrendu.
Santrauka
Ar nebijai, pasakyk,
Pasaulį keisti šįsyk?
Kol be Dievo viską darei,
Tamsiausius nusivylimus išmatavai.
Santrauka
Ką šiomis eilėmis noriu pasakyti ?
Paskutinėje eilutėje, žmogus iškeliavo Dievo jam paruoštu keliu.
Mes gan dažnai slepiame savyje jausmus artimui ir Dievui. Bijome juos parodyti. Bijome likti nesuprasti. Šiuo veikalo pagrindinis veikėjas yra
žmogus, netekęs to, ką brangino. Ir gailisi, kad per mažai rodė jausmų.
Tik atvėręs savo sielos duris, pripažinęs klaidas ir jas atleidęs sau, jis vėl galėjo atsiminti tai, kas kelia jam džiaugsmą O sulaukęs išėjimo akimirkos, buvo be galo laimingas, su mintimi, kad sutiks mylėtą Dievą / artimą žmogų.
Santrauka
Ką aš noriu šiomis eilėmis pasakyti ?
Tai apie žmogų, kuris ieško Dievo, nors, kaip vėliau perskaitome,
pasirodo, pats nuo Jo buvo pabėgęs.
Jis nepailstamai ieško kelio atgal į namus – į savo širdies rojų. Kol sutinka Dievą.
