Santrauka
Vardas „Marija“ yra lietuviškas hebr. „Miriam“ vertinys. Šventajame Rašte vardai nėra tik „dėl grožio“ suteikiami asmenims. Jie visada nurodo asmens tapatybę ir misiją. Marijos vardas greičiausiai kilęs iš egiptiečių kalbos, sudarytas iš veiksmažodžio „mylėti“ šaknies. Marija yra „Mylimoji, be jokios dėmės“ (plg. Gg 4,7), „pilna malonės“, kaip ją vadina arkangelas Gabrielius (Lk 1,28).
Santrauka
Graikų kalboje yra trys skirtingi žodžiai, kuriais gali būti nusakomas „matymas". Jie yra sutinkami Jono evangelijos pasakojimuose apie Jėzaus Prisikėlimą iš mirties (JN 20). Lietuviai visur verčia „matyti". Tačiau tai nėra pakankamai geras vertimas.
Veiksmažodis „blepo" nusako veiksmą –matyti" fizine prasme, t. y., juo konstatuojamas kokio nors objekto matymas, pastebėjimas ar pažvelgimas į jį, matyti „kūno akimis“ lygmuo. Pavyzdys: Jėzaus mokiniai mato faktą – Jėzaus nebėra kape.
„Theoreo" – nusakomas kokio nors daikto ar reiškinio, ypač dėmesingo stebėjimo veiksmas – tai atidus įsižiūrėjimas į ką nors, dažnai suponuojant, jog tas objektas ar reiškinys yra neįprastas – tai tiriantis žvilgsnis, siekis suprasti, KAS TAI. Pavyzdys: Apaštalas Petras, įžengęs į kapo rūsį, įdėmiu žvilgsniu tyrinėja, kas čia atsitiko, žiūri į drobules ir skarą.
„Horeo" – yra siejamas su „matyti" įvykį minties ar sąmonės akimis, išreiškiant subjektyviai tikrą vidinį nušvitimą ar įžvalgą apie matomo objekto / reiškinio prasmę vidujiškumo matmeniu. Tai asmeninis susitikimas su kitu Asmeniu. Tai apima ir paliečia tikėjimo sritį. Pavyzdys: Po „blepo" ir „theoreo" mokiniai susitinka prisikėlusį Jėzų. Tada ir atsiveria jiems akys – jie ŽVELGIA Į Prisikėlusį Jėzų. Šis „žvelgimas į" yra santykio plotmę atveriantis žvelgimas.
Santrauka
Įkvėpimai – tada gyvas jauties.
Santrauka
Reikia daug stiprybės, bet tos žmogiškos jau nebeužtenka, kad pakelti gyvenimo tragedijas. Meilė yra dieviška pagalbos ranka, kuri duoda jėgų pakilti.
Santrauka
Meilė, kaip ir džiaugsmas, stiprėja ir dvigubėja tada, kai ja pasidalini su kitais
