Santrauka
Kartais vakarais apninka kažkoks liūdesys. Tuomet gimsta tokie eilėraščiai. Paleidi juos į laisvę ir širdyje praskaidrėja, tampa šviesiau.
Santrauka
Mano eilėraščiai lyg praskrendantys virš galvos paukščiai.Ateina širdin, trumpam nutupia ir vėl nuskrenda savo keliais.Vis laukiu jų vėl ir vėl.
Santrauka
Su šiuo eiliuku turėjau daug širdperšos.Publikavau jį kitoje literatūrinėje svetainėje.Sulaukiau daug kritikos.Tiesiog užgaunančios širdį.Ir kad primityvus, ir kad sau, o ne vaikams parašytas, atsainiai parašytas, nekoks tekstas.Viską rašau iš širdies, ypač mažiesiems.Tad dabar pateikiu Jūsų teismui.
Santrauka
Taip, manieji jau išskrido.Viena užjūrin, jaunėls sostinėn.Dažnai apninka ilgesys, nors ir suprantu, kad jie suaugo ir turi savo gyvenimus.Bet tas motiniška meilė...
