Taip, manieji jau išskrido.Viena užjūrin, jaunėls sostinėn.Dažnai apninka ilgesys, nors ir suprantu, kad jie suaugo ir turi savo gyvenimus.Bet tas motiniška meilė...
Kai išauga sparnai,
Kilt ir skrist privalai.
Palieki tu namus,
Nors labai neramus.
Kelias veda tolyn,
Nežinion, ateitin.
Taip užauga vaikai...
Nieko jiems nesakai,
Tik širdis nerami –
Lydi juos viltimi:
Kaip įveiks sunkumus
Jie, palikę namus?
Rodos, bėgtum padėt
Jiems kliūtis nugalėt.
Bet pakilt negali –
Stovi savo kely...
Lekia laikas spėrus,
Grįžta jie į namus.
Jau suaugę, kiti,
Bet tokie nekalti
Tavo gražūs vaikai.
Nieko jiems nesakai,
Tik žvilgsniu juos lydi,
O graudumas širdy –
Ašarėlę brauki,
Nesuklupti linki...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-06-07 13:38:02
Kas neišgyveno, tas taip neišrypuos. Dėkui.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-06-07 01:11:58
... oi, tas rūpestėlis...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-06-07 00:15:54
...gražiai ir jautriai apdainuota...bet graudumą tą nuplaus vaikaičių krykštavimas...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-06-06 21:58:07
Sunku išleist į kelią ir užaugusius vaikus... O gero linkinčios mintys, manau, juos saugo.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-06-06 21:02:58
Visi paukščiukai palieka savo namus. Gražu.
Vartotojas (-a): urte03
Sukurta: 2013-06-06 19:02:58
labai gražu :D