Dangoraižiai ne čia, kažkur anapus,
Už mėnesienos, liūdesio naktų,
O čia jau vakaras ir kitos upės teka,
Ir liejasi iš ilgesio krantų.
Ne žvaigždės — mano ašaros sužimba,
Kai dobiliena šiapus sugrįžtu,
Tik čia galėsiu vėl laiminga būti
Be praradimo sienų užvertų.
Vaidensis obelys, lietaus lašais nusėtos,
Ir vasaros ne mano, o kitų.
Nutiesk kelius, nutiesk į laimę tiltus
Užu medinių sodo avilių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2013-06-18 20:36:43
O, kad nutiestų)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-06-18 10:31:05
Nuoširdi, skaidri, jausminga lyrika.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-06-18 09:49:35
Tik čia galėsiu būti vėl laiminga - koks tikras išpažinimas, kokia nesumeluota būtis. Be galo jaudina.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-06-18 09:06:25
Nutiesk kelius, nutiesk į laimę tiltus
Užu medinių sodo avilių.
...skaidrios ir šiltos eilės...