Dangoraižiai ne čia, kažkur anapus,
Už mėnesienos, liūdesio naktų,
O čia jau vakaras ir kitos upės teka,
Ir liejasi iš ilgesio krantų.

Ne žvaigždės — mano ašaros sužimba,
Kai dobiliena šiapus sugrįžtu,
Tik čia galėsiu vėl laiminga būti
Be praradimo sienų užvertų.

Vaidensis obelys, lietaus lašais nusėtos,
Ir vasaros ne mano, o kitų.
Nutiesk kelius, nutiesk į laimę tiltus
Užu medinių sodo avilių.