Santrauka:
Kartais vakarais apninka kažkoks liūdesys. Tuomet gimsta tokie eilėraščiai. Paleidi juos į laisvę ir širdyje praskaidrėja, tampa šviesiau.
Skaičiuoju minutes, sekundes, priešnuodžius
Prieš miglą vakaro, kurią tyla sugers.
Migla — aklų drugelių priebėga,
O tamsios mintys užanty akmens.
Suskyla laikas, židiniai , ugniakurai,
Išaudžia laumės maršką užmaršties,
Pabūk su manimi tą liepų vakarą
Prie upėj pasislėpusios nakties.
Pakalnės, kloniai, slėniai, verčios veriasi
Prieš juodą netektį, prieš šnabždesį rudens,
Tu nenusuk akių nuo degančio ugniakuro,
Kol vėjas rudenio lapus ridens.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2013-06-09 21:37:11
optimistiškas toks ir jaukus)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-06-09 16:34:26
Tu nenusuk akių nuo degančio ugniakuro
Taip galima pasakyti ir apie vasaros žaras... :) Gražu.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-06-09 16:09:59
nenusuksiu akių nuo tokios puikios lyrikos.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-06-09 16:04:20
Labai graži lyrika!
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-06-09 11:43:12
Parinkti puikūs įvaizdžiai.
Tik gal varčios veriasi...