Santrauka
Mama,
Noriu, kad Tu
Mane vėl pažadintum
Santrauka
Tėviške!
Ak, kaip girgžda sniegas
Mėnesienoj po kojom.
Santrauka
Už lango – Pavasaris,
Už durų – mano draugai
Santrauka
Paliečiau balandžio antroj pusėj
Mano kiemo slyvos šakelę
Apsipylusią vos vos žalsvėjančiais pumpurais
Tarsi jaunos mergaitės krūtinę
Po šilkine suknele
Santrauka
Tėte,
Ar išdrįsiu dar šiam gyvenime
paliesti Tavo sugrubusią ranką
Santrauka
Jau tuoj bus metai, kai gyvenu Pagulbyje. Daug čia gerų žmonių sutikau. Kad ir artimausia mano kaimynė Stasia, kurią aš, galima sakyt, isimylėjęs. Ji tokia maloni ir graži: vis šypsosi ir, atrodo, jai viskas ir visad gerai.
Santrauka
Kai atvažiuoji į Santaką, visada pasijauti gerai. Pririši arklius prie šimtametės liepos ir eini link upių sutekėjimo. Likus keliasdešimt žingsnių iki skardžio, prieš akis atsiveria gamtovaizdžio didybė:
Santrauka
...Margarita sutiko būti prievartaujama kareivių. Nežinau, dėl kokių priežasčių ji tai darė, bet ji tai darė savo valia. Savo laisva valia. Galėjau tik spėlioti, dėl ko. Jausti. Iš veido, kuris buvo pilnas moteriškos kančios ir aukojimosi, spėju, kad ji tai daro vardan kažkokio labai svarbaus Tikslo. Lyg nuo to kažkam pasidarys labai gera... lyg pralošusi lažybas ir garbingai tęsianti žodį....