Santrauka
Ši poema parašyta pagal Vilniaus krašto legendą.Ji savo tragizmu taip man įkrito į širdį, kad nusprendžiau papasakoti jums
Santrauka
Kai mane užgriūna bėdos, atsisėdu ant upelio kranto ir stebiu tekantį vandenį. Ir viskas pasidaro aišku.
Santrauka
Kur bebūčiau ir kur bekeliaučiau, visada su džiaugsmu krūtinėje sugrįžtu į gimtus namus, į Tėviškę.
Dingsta ilgesys,kankinęs visą nebuvimo laiką , aš vėl atgaunu pusiausvyrą, aš vėl jaučiuosi žmogumi.
Santrauka
Taip. Labai laukiu poezijos šventės, mane jaudina ta aplinka, skaitomos eilės, nes kiekvienas ,ten skaitantis savo kūrybą, atveria savo širdies gelmes,išsako savo pergyvenimus
Santrauka
Ilgai keliaujant gyvenimo keliu, priblėsta jausmai,išsišakoja kelias.Bet taip norisi tos šilumos, taip norisi viską pradėti iš naujo.Juk tai galima padaryti.
Santrauka
Tylus gegužio vakaras,jaudinantis sielą atgimstančia gamta.