Santrauka:
Kai mane užgriūna bėdos, atsisėdu ant upelio kranto ir stebiu tekantį vandenį. Ir viskas pasidaro aišku.
Stebiu kaip teka sraunus upelis ,
jis gyvas toks , truputį žalias .
Žuvelės mažos ir augalai
taip juda pasroviui lengvai .
Tai tyliai plaukia , tai uždainuoja ,
akmenėlius kely skaičiuoja...
Ir mintys tos su srove plaukia ,
tik liūdnos grimzta , o linksmos šaukia .
Dainuoja jos , lyg tas upelis ,
dainuoja , plaudamos man kelią...
Ir palengva , pripildžius gėrio ,
juodoms mintims vartus užvėriau...
Sustojo laikas , tarsi sustingo ,
nelaimės mano visai pradingo!
Nelaimės mano juokingom tapo ,
sustojo laikas . Ir to pakako...
spika
2010-05-18 01:00:19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-05-18 14:52:30
Aiškinu dar kartą: tarpas paliekamas TIK PO kablelio ir TIK PO taško:
toks, truputį; jos, lyg.
laikas. Ir to.
Jeigu neaišku, rašykite man asmeninę žinutę.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-18 13:48:57
Tokia raminanti tėkmė...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-18 07:50:04
:)...gražiai skaidrinantis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-18 01:59:38
O ir eilius man plaukia. Pradžioje atrodo lyg vaikams, bet iš tiesų tiks bet kokiam amžiui. Gražios mintys, gražiai išsakytos.