Saulutė užmigo, žvaigždelės jau šviečia,
mėnulis vėl eina keliu,
mažytį vaikelį lovytė jau kviečia
miegot po dienelės darbų.

Lėlytės jau miega, mašinos garaže,
šuniukai tik saugo namus.
Užmiki, vaikeli, saldžiai pasirąžęs,
rytoj vėl matysi draugus.


Užmerki akeles, užmerki akeles,
Mama tau dainelę dainuos,
užmigęs keliausi į pasakų šalį,
kur pilys prie upės sraunios.

Ten piktas raganius caraitę užbūrė,
pavirto ji pilka pele,
o ji prirakinta bokštelyje kūrė
planus, kaip pabėgti iš čia.

Ilgai naktimis ta pelytė svajojo-
išgelbės jaunuolis drąsus!
Kiek vyrų čia krito, galveles paklojo
Neįveikė burtus piktus.


Pavirto jie paukščiais, pilkais akmenėliais,
nubarstė tos upės krantus.
Gerai, kad įspėjo tave piemenėlis,
pasakęs tris burtų žodžius:

-Štai nieko  nebijantis tau kalavijas,
o čia, štai žirgelis eiklus,
jis šoka per ugnį ir skrenda kaip vėjas
ir šiaip, jis be galo drąsus.

Keliauki į priekį, jaunasis drąsuoli,
bejodams ant žirgo eiklaus.
Pakelk kalaviją ir burtai –prapuolę,
kur dingo raganius, neklausk!

Nukrito grandinė pelytei uždėta,
ji virto gražuole tikra.
Ir akmenys pilki, ir paukščiai iš lėto
atvirto vėl vyrais staiga.

Keliauki į priekį, jaunasis drąsuoli,
keliauk ir kovok su blogiu.
Užmerki akeles, tu mano gudruoli,
miegoki miegeliu saldžiu.