Klajojant po tamsos gatves,
kur vėjas tavąsias svajones nuneš...
laikau save už bailios rankos;
vėjas negaili nė vieno sparnų.
Kai krentam užmerktom akim,
to laiko, kuriam užaugom praeitin.
Kaip visada lyjant lietui galvojam apie saulę,
saulei esant - apie lietų.
Mintys padrikos tarp medžių lapų lieka.
Skrydis netoli, gal net sparnų nereikia.
Išeisim taip pat kaip ir atėjom,
nors ne tokiom taisyklėm buvom sudėti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2006-10-13 20:31:42
na toks jau svajokliškas eilėraštis.
Vartotojas (-a): viktoria
Sukurta: 2006-10-13 15:00:12
Barabas> Dėkoju už teigiamą komentarą:).
Taisyklės - tos, kurių nesilaikom. Tom, kuriom buvom sukurti ir nevykdėm. Minios taisyklėm...