Santrauka:
Ką šiomis eilėmis noriu pasakyti ?
Paskutinėje eilutėje, žmogus iškeliavo Dievo jam paruoštu keliu.
Mes gan dažnai slepiame savyje jausmus artimui ir Dievui. Bijome juos parodyti. Bijome likti nesuprasti. Šiuo veikalo pagrindinis veikėjas yra
žmogus, netekęs to, ką brangino. Ir gailisi, kad per mažai rodė jausmų.
Tik atvėręs savo sielos duris, pripažinęs klaidas ir jas atleidęs sau, jis vėl galėjo atsiminti tai, kas kelia jam džiaugsmą O sulaukęs išėjimo akimirkos, buvo be galo laimingas, su mintimi, kad sutiks mylėtą Dievą / artimą žmogų.
