Kaip kadaise tavo prisilietimas,
lietus skverbiasi į mano kūną.
Šaltas vėjas, pilkas rūkas,
aplenkia mane tarsi švelnus pūkas.
Ilgesys mane užplūsta,
visa viltis many jau žūsta.
Aš nebenoriu būti čia,
jei tavęs nebus šalia.
Lietus skverbiasi į mano kūną,
aš maniau, kad tai tu
Leisk pajusti man bent kartą,
Vėl išvysti tavo veidą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2020-08-29 18:20:16
Bandymas apmąstyti tai, ko ilgu ir kas nutiktų, jei būtų kitaip. Stipriausios ir įtaigiausios dvi pirmosios eilutės, tik nereiktų kablelio: arba nieko, arba brūkšnys (netikėta mintis):
Kaip kadaise tavo prisilietimas –
lietus skverbiasi į mano kūną.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-08-23 11:05:09
Svajonėse visada būna gražiau negu gyvenime.