Kadais jai švietė saulė,
Kuri nešviečia vakaruos.
Kadais ji jautė laimę,
Kuri jai nebeegzistuos.
Ant virvės kabo viltys,
Svajonės, grožis ir jausmai.
Užbaigia laimę mirtys,
Kadais ji jautėsi gerai.
Kadais jauna jos šypsena
Švytėjo vakaruos.
Užaugo ši mergaitė
Be laimės, be mamos.
Kadais jai švietė saulė.
Gyvenk be jos, pasauli.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2024-01-24 10:27:10
Nutinka gyvenime visaip. Ir jeigu tas „visaip“ priklauso nuo aplinkinių (netgi artimųjų) abejingumo, skubos, nenoro padėti, jaučiamės lyg ir visi kalti...
Apie tekstą. Bandymas eiliuoti – visada gerai. Prie to paties kūrinio reiktų grįžti ne kartą ir nebijoti jį redaguoti, ieškoti geriausio varianto. Šiame tekste labai kliūva skyryba. Labai. Pataisysiu. Atidžiai pasižiūrėkite.
jai buvosi > ji jautėsi
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2024-01-24 03:53:27
Sukrečiančios eilės iki Sielos gelmių.
Trys namo kertės – tavo dovana,
Tu kantriai jas laikai vienų viena,
Nes tai ir pragaras, ir tavo rojus.
Sukiesi vovere savam rate,
Darbų darbelių laukia milijonai.
Ir nesunki atrodo ši našta,
Kurią likimas ant pečių užkrovė.
Trys kertės – tai ne kelio pabaiga –
Dar ir ketvirtą tenka prilaikyti...
Tokia jau ta gyvenimo vaga:
Tu bitele leki į savo skrydį.
Tu – moteris. Negali būt sunku.
Tu privalai ištvert ir nepaslysti.
Tai ir eini gyvenimo taku
Ir ištveri, ką Dievas duoda. Viską.
Tegul saugo Jus Dievas ir Angelas Sargas nuo klaidų!
Bus viskas gerai. Nėra to blogo, kad neišeitų į gerą. Patikėkit !