Kadais jai švietė saulė,
Kuri nešviečia vakaruos.
Kadais ji jautė laimę,
Kuri jai nebeegzistuos.
Ant virvės kabo viltys,
Svajonės, grožis ir jausmai.
Užbaigia laimę mirtys,
Kadais ji jautėsi gerai.
Kadais jauna jos šypsena
Švytėjo vakaruos.
Užaugo ši mergaitė
Be laimės, be mamos.
Kadais jai švietė saulė.
Gyvenk be jos, pasauli.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2024-01-24 10:27:10
Nutinka gyvenime visaip. Ir jeigu tas „visaip“ priklauso nuo aplinkinių (netgi artimųjų) abejingumo, skubos, nenoro padėti, jaučiamės lyg ir visi kalti...
Apie tekstą. Bandymas eiliuoti – visada gerai. Prie to paties kūrinio reiktų grįžti ne kartą ir nebijoti jį redaguoti, ieškoti geriausio varianto. Šiame tekste labai kliūva skyryba. Labai. Pataisysiu. Atidžiai pasižiūrėkite.
jai buvosi > ji jautėsi