Pasaulis atšalo,
Pakvipo pūga.
Dangus vėl nubalo –
Ateina pūga.
Bet ką gi daryti,
Jei ledas širdį
Seniai jau sustingdė,
Tik tai paslapty.
Suplėšė į skiautes
Likučius jausmų.
Ir atėmė protą –
Neliko minčių...
Neliko ir takelio,
Kad grįžčiau vėl ten,
O snaigės išbalo,
Jos irgi troško atgal.
Palikti šią šalį
Kur siaučia pūga,
Palikti ir mane,
Nes aš tirpstu sapne.
Taip tuščia viduj,
O aplinkui tamsa.
It skraistė tyloj,
Ten kur siaučia audra.
Sudužęs dangus
Ir žvaigždė naktyje
Pastojo man kelią,
Ar tai pabaiga?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-10-08 15:21:34
Mielas vaike, pritariu oioioi komentarui, juk rašai ne verlibru, tai norėtūsi
ir šiokio tokio rimavimo. Pirmas mano patarimas - parodyti savo eiles
lietuvių kalbos mokytojui, tai nebus baisu skaityti žalios žolės tetų pamo-
kymų, o bandyti reikia, nenusimink.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2017-10-08 13:00:25
Pirmiausia atkreipiau dėmesį į ritmiką: kirčiuotus ir nekirčiuotus skiemenis bei jų skaičių eilutėse. Tai sutvarkyti nebūtų sunku, jei kiek skirtumėte dėmesio. Nenukentėtų net mintis, nebijokite :)