Santrauka:
Taip, tai jau antras, mąstant apie tą patį. Atsirado noras keisti pavadinimą, tarkim „Sukilusi Bastilija“, bet nedrąsu, kadangi toks pavadinimas būtų labai įpareigojantis.
2.
Girdžiu, skanduoja:
negailėk savęs, nevykėli.
Mes buvom tie,
kurie visi – už vieną,
ir štai per šitokį tikėjimą
susamstė mus tavo kalėjimas.
Užaugo akmenys.
Apaugo samana.
Įžėlė jievaru lazda.
Ar bent atsimeni kurį iš mūsų?
Ar pasapnuoji?
Atrodė, kad aukštoj žmogaus dalioj
kaip poteriuose kad,
kaip žodyje iš Dievo lūpų
taip skaudžiai klysti neįmanoma.
Tikėjome VISI – už vieną,
parodydami į tave,
kol šit pastatėme Bastiliją
ir patys tapome jos kaliniais.
Nulepo, neišliko VIENAS – už visus,
nevykėlis net žodyje iš Dievo lūpų.
... Ir ūžia gaudžia įniršiu įsiutusi
sukilusi Bastilija,
sunkus kalėjimas manyje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-19 00:05:45
Na, taip - pabaiga, kurią Vlabur pabrėžė, yra visa ko vinis. O istorija... Ji interpretuojama istorikų. Savęs neinterpretuosi, savimi gyveni.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-01-18 11:32:23
Bastilija,
sunkus kalėjimas manyje.