Tu sutikai mane mažytę,
Stovėjau nesitraukdama greta.
Kaip Barbę, pasakų lėlytę,
Aš vadinau Tave teta.
Bijojau, kad paliksi, kad išeisi,
Bijojau – išsirinksi ne mane.
Laikiau Tave už rankos, nedrįsau paleisti,
Nes pamilau iškart Tave.
O Tu šypsojais ir meiliai žiūrėjai,
Vis glostei mano tamsias kasytes.
Žinau dabar, tada Tu tik manęs norėjai,
Nes ne vaikai juk renkas mamytes.
Mačiau – visi vaikai man pavydėjo,
Kad Tu šalia, tokia man artima.
Paklausti aš Tavęs tada norėjau,
O gal esi tikra mano mama?
Bet ne, šypsojaus ir tylėjau,
O širdį spaudė didis ilgesys.
Tiek metų be Tavęs kentėjau,
Tiek metų mane graužė liūdesys.
Jeigu ne Tu, manęs gal ir nebūtų,
Ir nesvarbu, kad Tu man – netikra,
Žinau, nelaimė ar bėda užpultų,
Tu – visada brangi, miela, tikra mama!
2006/08/15
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2006-09-02 22:02:37
mielas, nuoširdus eiliukas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-09-01 14:20:17
skausmingai nuoširdu
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-09-01 11:30:03
Vis glostei mano TAMsias kasytes. (kirtis išmuša ritmą) – reikia sukeisti žodžius > Vis glostei mano kasytes tamsias – dabar viskas OK :).
O gal esi tikra maNO mama? (tas pats kirtis ne vietoje pagal ritmą) – vat čia jau nebežinau, kažką reikia keisti. Gal taip: O gal esi man tu tikra mama?
didis ilgesys > nelabai toks žodelių derinys tikras, kažkaip pernelyg patosiškai skamba. reikėtų paieškoti kažką labai paprasto ir šilto, kaip vaikas jaučia... (juk vaikas nemąsto tokiom kategorijom, kaip didis ilgesys ir pan.) Gal taip: Širdelę mažą slėgė liūdesys
ilgesys–liūdesys (prastas rimas, neskoningas)
Tiek metų graužė MAne liūdesys.( vėl dėl kirčio ritmika!)
Visą strofą reikia redaguoti:
Bet ne, šypsojaus ir tylėjau,
Širdelę mažą slėgė ilgesys.
Tiek metų be Tavęs praėjo,
Kai laukiau žvilgčiodama į duris.
Apibendrinant: eilėraštukas labai jautrus, nuoširdus – iš širdelės gelmės ... Linkiu tobulėti įbridus į poezijos pasaulėlį... :)