Repryza be pabaigos

Suvargusioj sumaišty
sugavo sakalą sudegusi saulė.
Su meile smerkė savąjį sūnų —
sulysusį, silpną.
Suklostę samanas,
sugulė sekvojų sakų spindesy...
Sūpavo sūpavo sparnais
sapnų sakmėse,
sulig Saliamono sostu...

Svetimų svajų sūkury
kaip subyrėję saulės spinduliai...
LaurynasK

2014-01-19 14:17:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): jovaras

Sukurta: 2014-01-19 21:51:43

labai jau vaizdingai parašyta. tik įdomu, kaip saulė ir dar sudegusi sugavo sakalą. gal čia perkeltinė prasmė parašyta.