Repryza be pabaigos
Suvargusioj sumaišty
sugavo sakalą sudegusi saulė.
Su meile smerkė savąjį sūnų —
sulysusį, silpną.
Suklostę samanas,
sugulė sekvojų sakų spindesy...
Sūpavo sūpavo sparnais
sapnų sakmėse,
sulig Saliamono sostu...
Svetimų svajų sūkury
kaip subyrėję saulės spinduliai...