Repryza be pabaigos

Suvargusioj sumaišty
sugavo sakalą sudegusi saulė.
Su meile smerkė savąjį sūnų —
sulysusį, silpną.
Suklostę samanas,
sugulė sekvojų sakų spindesy...
Sūpavo sūpavo sparnais
sapnų sakmėse,
sulig Saliamono sostu...

Svetimų svajų sūkury
kaip subyrėję saulės spinduliai...
LaurynasK