Stovėdama kelkraštyje,
Jaučiu, kaip šalčio krislas
Nukrenta ant mano delnų,
Pašiurpstančia oda slysta
Į kaklą, blauzdas, svajones.
Plaučius užlieja vėsa,
Kuri savo stebuklingais
Lazdelių galais orą
Verčia plunksnom,
Kutenančiom vidų.
Kai slepiuosi tyloje,
Užuolaidos pradeda
Laukti lengvais žingsniais
Grūdėtu žvyrkeliu
Atskubančios dienos.
O aš skandinu save
Pavienių paukščių čiulbesy.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-08-20 12:06:08
skandintis paukščių čiulbesy... - g e r a i :-)
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2006-08-19 22:42:51
geras darbelis.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-08-18 19:58:18
Tyra kalba nesužeistoje erdveje. Linkiu Tau gražiausių svajonių išsipildymo...Gal vieną iš jų aš įspėjau...sėkmės....