Santrauka:
Kai jau neliko to, ko būta daug - Žmogaus.
agricolai
Bičiuli mielas, argi aš ne tas,
Kuris, apvaikščiojęs pasaulį visą,
Dar reikalingas, jei esu,
Jeigu nors mintyse gebu
Ir po mirties vėl prisikelti.
Taigi nepaisant, kad žmogus,
Bet dar bent truputį... ir dievas.
Ir man lig ašaros svarbu
Ir tau į ausį pakuždėti, mielas,
Kai jau neliko to, ko būta daug — Žmogaus,
Tegu išlieka nors mažai— bent Dievas.
Aš nesakiau, kad juo turėčiau būti vienas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2013-01-05 22:09:08
Gražu.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-12-24 14:30:51
Įdomiai dalinatės gražiomis mintimis. Su šventėm.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-24 12:26:58
... ne, ne — vienam nedera būti!
Reikia dalintis, nors per šventes...
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2012-12-24 07:04:34
Šaunu!
Su šventėm jus abu.